DVIKOVA DANGUJE
1808 metais Paryžiuje du ponai – mesjė de Grandprė (de Grandpre) ir mesjė Le Pikas (Le Pique) konkuravo dėl tokios madmuazelės Tirevi (Tirevit) dėmesio. Vienas iš jų privalėjo pasitraukt, bet savanorio neatsirado. Tuomet vyrai suprato, kad tik dvikova gali viską sudėliot į savo vietas.
Normalūs varžovai būtų pasirinkę pistoletus ar bent jau seniai iš mados išėjusias rapyras, tačiau ne šiedu. Kažkurio liguistoje fantazijoje gimė toks scenarijus – jie pakils į orą identiškais oro balionais ir pleškins vienas į kitą muškietonais.
Regis, per mėnesį, kol buvo gaminami identiški oro balionai, karštakošių galvos turėjo bent kiek atvėst, bet kur tau! Tad birželio 22 dieną Tiuilri soduose susirinkusių žiūrovų akivaizdoje mūsų dvikovininkai įlipo į parengtų oro balionų krepšius ir pakilo į orą. Na, gerai, jie turėjo dėl ko rizikuot, bet kokio velnio pas kiekvieną į krepšį įlipo dar ir po sekundantą – galva neišneša.
Balionai pakilo maždaug į pusės mylios aukštį. Burtai lėmė pirmajam šauti mesjė Le Pikui. Sis kruopščiai prisitaikė savo muškietonu ir pykštelėjo. Kulka nuskriejo dievui į langus.
O de Grandprė buvo taiklus. Jo kulka perskrodė priešininko balioną
ir šis sykiu su dviem nelaimėliais (Le Piku ir jo sekundantu) smigo
žemyn. Taip sakant – vienu šūviu du lavonai.