Jubiliejaus tostai | MusuGyvenimas.lt

Jubiliejaus tostai

Jubiliejus
Jubiliejus

Džiaukimės, kad senstame. Džiaukimės, kad penkiasdešimties dar esam palyginti jauni, o šešiasdešimties – dar neseni. Bran­dumas juk yra gyvenimo prasmė. Juk gamta gražiausia ir spalvingiausią irgi yra rudenį. Todėl tegul rudenėja… Tegul gražiai rudenėja… Tad pakelkime taures už gražų mūsų metų rudenį!

***

Už tai, kas buvo ir dar bus, Už ateities miražą! Gražias dienas! Gerus draugus! Už viltį ir už drąsą!

***

Sakyti tostą malonu, Kai šitiek vyrų ir žmonų Gražiai susėdę poromis, Ir vyrai žvilgsniais renka mis. Ak, tikrą žavesį pamatę, Jie skelbia Mis – JUBILIATĘ!

***

Ūkininko žmona sako vyrui: – Antanai, rytoj sukaks dvidešimt metų, kai mudu tuokėmės. Gal ta jubiliejaus proga papjauti gaidį? – O kuo jis čia dėtas? – nustemba vyras. Pakelkime taures už ilgą šeimyninį gyvenimą, bet neieškokime šios nelaimės atpirkimo ožio.

***

Tegul garbingas jubiliejus Naujų jėgų širdy pasės Ir pakylės, lyg laisvas vėjas, Ieškot gyvenimo žvaigždės.

***

Jaunystė – tai svajonės, Tai – tikėjimas, Tai – žygių troškimas, Tai – lyrika ir romantika, Tai – didžiuliai ateities planai, Tai – visų perspektyvų pradžia. Pakelkime taures už jaunystę!

***

Neliūdėkite prabėgusių dienų – Jų praeitis dar niekam negrąžino. Nors būta jų kaip kūdikis švelnių, Svaiginančiai gilių kaip taurė vyno. Pakelkime taures už prabėgusias dienas!

***

Ne kartą žengs ruduo pilkais arimais, Ilsėsis žemė po speigų skara, – O mes visi, jaunystę prisiminę, Ilgėsimės, kad buvo ji trumpa. Pakelkime taures už prabėgusią jaunystę!

***

Ramybė – ideali sielos būsena, tačiau judėjimas – amžinasis gyvybės variklis! Tad pakelkime tostą už tuos, kurie dar nepavargo!

***

Gražus ir didelis yra gyvenimo namas. Jame labai daug durų. Ir kiekvienais metais vis atveri naujas ir naujas. Štai Tu atvėrei 50-tą savo gyvenimo kambarį. Tad ir šiandieną šypsokis, o visą gyvenimą būk laimingas…

***

– Brangusis, juk ant šito suoliuko praėjusį pavasarį mudu pirmą kartą susipažinome ir prisipažinome, kad vienas kitą mylime… Ak, atleisk! Tai buvai ne tu… – Tai buvau aš… Tiktai čia buvai ne tu, o kita… Tad pakelkime taures už tai, kad laikai mainos, mes senstame, tik meilė lieka amžina.

***

Aš noriu šiandieną pakelti bokalą Už širdies jaunystę, draugai, Tai kas, kad nuo rūpesčių bąla Ne vieno iš mūsų plaukai. Jaunystė širdy nė menkiausios Kertelės senatvei tegul neužleis Ir minčiai degimo, ieškojimų kelias Tegul dar plačiau atsivers! Už jaunas širdis!

Parašykite komentarą