Balta kreida taip greitai sutrupėjo, Dar prie lentos stovėjot neseniai… Jau tiek žiemų, tiek vasarų praėjo, Jau sparnelius pakėlėt, mano mokiniai…
Daug surasit. Kai ką ir prarasit. Daug pamiršit dienų margų. Bet kaip ėjot pritilę iš klasių Paskutinį kartą-vargu. Bus keliai, painios kryžkelės, stotys, Iš visokių giedosit gaidų. Bet skambiausioji visad kartosis Paskutinio skambučio aidu. Ginsit tiesą. Ir pasakas seksit (Kaip jas seka pasaulis seniai.) Susirinkę po daugelio metų, nustebsit, Kad gražiausi buvot čionai Tegu būna keliai Jūsų šviesūs, Neišblunka pasaulio viltis Būkit žvalūs, laimingi ir tiesūs, Nes ant Jūsų pečių-ateitis.
***
Štai ir baigės vingiuotas takelis. Štai ir didelio kelio pradžia. Kur nuves šitas baltas kelias Per galulaukes mūsų gražias. Kaip pasiekti tą kalną, tą aukštumą, Nors atrodo – visai arti? Gero vėjo, sutinkant aušrą! Būkit savo svajonių verti! Gero kelio po saule, po debesiu, Po žaibu, po sparnu kregždės! Po laimingu lakštingalos klegesiu, Po rasota šviesa žvaigždės… Gero kelio!
***
Gal mes be reikalo apgailestaujame, Kad ir jaunystė baigias per anksti, Ir meilė, ir visi geri dalykai? Taip jau yra: ko maža, tas brangu.
Išeisite,taip neseniai čia pirmąkart atėję, Išmokę pirmą raidę parašyt. Išeinate tokie jau dideli, o prieš gyvenimą tokie mažyčiai.
***
Eisim jau. Girdi? Skambutis skamba! Paskutinį kartą paklausyk, Koks labai pažįstamas ir geras Tas mokyklos balso skambesys…
***
Čia prabėgo vaikystė, atėjo jaunystė, Čia praleidote savo gražiausius metus. Čia jums leidžiama buvo pakilt ir suklysti, Čia supratot gyvenimą, rado draugus.
Sustok, įsiklausyk – Skambutis neeilinis. Nors daugelsyk girdėtas,- Šį kartą – paskutinis!
***
Išeiname mes… Visiems laikams – Išeinam Palikę ištuštėjusias klases. Sutikti šėlstančių likimo vėjų,- Jaunystės pasitikt išeinam mes. Čia buvo viskas: pirmutinės gėlės, Pirmasis nerimas ir pirmas ilgesys. Praslinko čia vaikystė kaip šešėlis, Švelnus pirmosios meilės svaigulys… Čia šokom valsą, Verkėme – kvatojom, Svajojom nesiskirti amžinai.
***
Jūs susirinkote jau paskutinį kartą,- Daugiau nereiks planų ir rašinių į užrašus rašyti… Pavasaris jau beldžiasi už vartų, Naujom spalvom pasaulis švyti. Kitokie šiandien Jūs atrodot,- Nuoširdūs, tyliai susikaupę, Ir mintys, ir jausmai alsuoja grožiu, Skambutis paskutinis Jūsų laukia..
***
Jūs išmokėte knygą mylėti, Nesiskirti su ja niekada. Ir akimirka tapo saulėta, Kai pavirto į žodį kreida.