Tegu žiedai išpuoš kiekvieną šventę,
Kaip veidą puošia lūpų šypsena.
Tegu krūtinės džiaugsmas neaplenkia,
Ir laimė nesibaigia niekada.
***
Ne visos audros nuoskaudas palieka,
Po jų sušvinta mėlynai dangus.
Tegu tikrove virsta Tavo siekiai,
Lai negandų Tavam kely nebus.
***
Tu tyra ir trapi asmenybė,
Dar nei melo, klastos nežinai.
Tavo vaikiškas mažas pasaulis,
Tegul būna ilgai, dar ilgai…
***
Aš trapus ir baltas popieriaus lapas,
Pats nusispalvinti negaliu.
Tad jei piešite mane tamsiomis spalvoms – būsiu niūrus,
O jei piešite skaisčiomis – būsiu šviesus ir linksmas.
Aš tarsi paruoštas lipdymui molio gabalas,
Pats nusilipdyti negaliu.
Tad jei lipdysite mane piktą – busiu piktas,
Jei lipdysite mastantį – busiu protingas.
Aš maža, gležna gyvybės sėkla,
Pati išdygt negaliu.
Jei sėsite mane abejingai – užaugsiu menka,
Jei sėsite su meile – uzaugsiu stipri.
Aš Jūsų sumanyta, bet neužbaigta daina,
Pati sau žodžių pasirašyti negaliu.
Tad jei sudėsite į mane bet kokius žodžius – skambėsiu padrikai,
Jei sudėsite į mane išmintį – skambėsiu gyvai.
***
Tavo vaikiškas mažas pasaulis,
Dar apgaubtas stebuklų skraiste,
Ir veidukas dar švyti kaip saulė,
Kai miegodamas šypsais sapne.
***
Kas žiemužėj sūnų mūs globos? —
Angelas iš gėlių vasaros.
Šerkšno sapną rankose sūpuos
Angelas iš vaiko pasakos…
Tad iš rūmų nuostabios pūgos
Mūsų sūnui padainuok.
Karaliene būk baltos žiemos
Ir vaikystės laime Jį užklok.
***
Laimės marškiniais kadais apvilkus,
Nutiesei artumo saitų tiltus.
Krikšto vandeniu aš apipiltas —
Niekada nesu sėkmės apviltas.
Stebuklingas Krikšto Sakramentas
Tavo įžaduose yra šventas.
Kad nebūčiau niekad vargo kentęs,
Neaplenk mieloji, jokioj šventėj.
Nuoširdžiai Tave myliu, Motule,
Už Krikštynų šventąją drobulę.
***
Iš “Pelenės” pasakos stebuklų
Su auksine burtų lazdele —
Vaizdavausi Tavo veidą kuklų,
Šaukdama Tave Motinėle.
Dovanų ir laimės karalienė,
Švenčių šokoladinė mama —
Nepamiršusi manęs nė dienai,
Lepinus dažnai mane slapta.
Aš ilgiuosi Tavo veido, rankų
Glosčiusių, šukavusių mane.
Aš ilgiuos dabar vaikystės lango,
Pro kurį vis šaukdavau Tave.
Krikšto Motinėle — Tu viena —
Tu lyg Motina — man amžina.