Vaisių stalas ir bonkutė,
Skanus tortas ir silkutė,
Galvos skausmas, skrandžio ydos.
Tai vadinasi Velykos!
***
Žinia išsvajota sielą gaivina,
Džiaugiasi žmonės, žydi gėlynai,
Maldos karščiausios plaukia į dangų –
Šventos Velykos visus aplankė!
***
Žiedais išmargintą margutį
Velykų paštas atridens.
Linguos pamiškėje žibutės,
Pavasaris širdim sruvens.
***
Vėl su pavasariu prabuski, prisikelki,
Vėl širdyje pražyski žibute.
Su varpo dūžiais kilk naujai gyventi,
Su Aleliuja pilna krūtine.
***
Pražydo margučiai raudoni, žali,
Velykinio stalo garbiam vidury,
Kai šitiek linkėjimų, šypsenų, saulės,
Lai būna palaimintas mūsų pasaulis.
Šiltų Velykų!
***
Po džiaugsmo margutį į širdį,
Po laimės margutį į mintį,
Po meilės margutį į žodį,
Kad šiltos Velykos pabudintų grožį.
***
Pavasaris žadina sielą.
Jau skamba Velykų garsai.
Nors pievos dar nuogos, be pienių,
Tespindi margučių šimtai!
***
Pabuskim visi, prikelkime sielas
Vien meilei ir laimei…
Juk Velykos jau atėjo!
***
Kiškis bėga per laukus,
Kiaušiais daužo grumstelius.
Neduok Dieve jie suduš –
Tai Velykos liūdnos bus.
***
Jau Velykos štai atėjo ir margučiai atriedėjo,
Džiaugsmo linki jums geltonas,
Meilės žada jums raudonas,
Žalias sako būk laimingas, mėlynas – ir ištvermingas!
***
Girdyk vyrą kalciu švinu, kad neliktų be kiaušinių. Juk Velykos jau artėja tegul lukštas sustiprėja.
***
Dilin, aš tavo mobilus svetys.
Ar prie Velykų stalo man dar vietos liko?
Šiltų linkėjimų pilna mano širdis,
Te su pavasariu gražiausios pranašystės išsipildo.