Dukryte mano mylima,
Aš akeles Tavas bučiuoju —
Rašau Tau laišką verkdama
Ir Tavo vardą vis kartoju.
Ramunių žiedlapiais buriu
Tau laimę, kurios neturėjau…
Ir savo nuojauta tikiu,
Kad Tavo laimė jau atėjo.
Ilgesingas laiškelis mylimai Dukrytei
Tėvų linkėjimai mylimai Dukružei
… jei nepamirsi, kad turi Tėvus — niekada Tavęs neapleis Dievo palaima…
… jei nepamirši, kad turi artimuosius — niekada neliksi rūpesčiuose viena…
… jei nepamirši, kad turi draugus — niekada nebūsi pamiršta šventėse…
… jei nepamirši, kad turi bičiulius — niekada nejausi vienišumo akimirkų…
… jei nepamirši, kad turi kolegas — niekuomet nejausi sunkumų darbe…
Mes linkime Tau gyvenimo, kurį Tu pajustumei tarsi
pasaką. Mes linkime Tau, Dukrele, kad išsipildytų tai, kas
mums neišsipildė. Mes linkime Tau svajones paversti tikrove,
nes tvarkingumas, darbštumas ir atsidavimas, kurio Tave
išmokėme, yra vertas stebuklų Tavajame gyvenime.
… paklausyk mūsų patarimų ir būsi laiminga.
Dukters ir anūkų sveikinimas Tėveliams
Jūs mane auginot — Lietuvai merginą —
Ir sulaukėte mažų anūkų jau.
Saulę iš likimo spinduliais dalinot —
Už mane svarbesnio nėra Jums, tačiau:
Aš labai gailiuosi, kad galiu paguosti
Vien tik laiško žodžiais, mylimieji Jus.
Bet šventai tikiuosi, kad šlamės Jums uosiai
Ir skambės į langus ilgesio lietus.
Jūsų patyrimas lietuvybės gijom
Judviejų anūkuos meile apsivijo…
Anekdotai apie Petriuką
Petriukas klausia mamos:- Mama, kodėl tavo plaukai pražilo?- Tėvų plaukai pražyla dėl to, kad jų neklauso vaikai.- Aaa!!! Dabar suprantu, kodėl senelė tokia pražilusi.
****
Mokykloje mokytoja susipažįsta su vaikais:- Koks tavo vardas?- Joniukas, mano tėtis lietuvis ir mama lietuvė, reiškia, kad ir aš lietuvis.- Gerai, o tavo vardas?- Mano vardas Sara, mano mama žydė ir tėtis žydas, bet aš gimiau Lietuvoje,
todėl esu lietuvė.Čia įsiterpia Petriukas:- Čia kažkokia nesąmonė, taip negali būti. Štai aš gimiau garaže – tai dabar išeina,
kad aš koks nors Zaporožietis!
****
Mokytojas:- Vaikai, atsistokite, kas save laikote kvailais!Po kelių minučių atsistoja Petriukas.Mokytojas:- Petriuk, tai tu galvoji, kad esi kvailas?- Ne… Bet nepatogu, kai jūs vienas stovite…
****
Vyksta gramatikos pamoka:Mokytoja prie lentos iškviečia Rūtelę ir sako:-Parašyk sakinį su žodžiais „mergaitė” ir „miškas”.Rūtelė parašė: „Mergaitė išėjo iš miško”-Gerai, Rūtele, sėskis, o tu , Petriuk, perdaryk tą sakinį į neigiamą.”Ne mergaitė išėjo iš miško”.-Ne, Petriuk, negerai, reikia ištaisyti, – sako mokytoja.-Panele mokytoja, šito jau neištaisysi – šitas jau visam gyvenimui…
****
Mokytojas uždavė mokiniams parašyti rašinėlį apie šunį.Kitą dieną, patikrinusi namų darbus, paklausė Petriuką su Jonuku,
kuris nuo kurio nusirašė.- Judviejų rašinėliai žodis žodin panašūs,- pasakė.- Mes nenusirašėme, – atsikalbinėjo Petriukas su Jonuku. – Mudu abu rašėme
apie kaimynės Margį.
****
– Vaikai, kas yra egoistas? – klausia mokytojas.- Egoistas – tai toks žmogus, kuris niekada negalvoja apie mane, – atsako Petriukas.
****
– Petriuk, – klausia mokytojas. – Kodėl dvi dienas nebuvai mokykloje?- Užvakar mama mano kelnes išskalbė…- O vakar?- Vakar einu į mokyklą pro jūsų namą, žiūriu – kelnės džiūsta. Apsisukau ir grįžau namo.
****
Mama – sūnui:- Kodėl tu šlapias?- Mes su Petriuku žaidėme šunis.- ???- Aš buvau medžiu…
****
Petriukas autobuse šniurkščioja nosimi. Viena dama susierzinusi kreipiasi į jį:- Mano mažasis drauge, ar tu neturi nosinės?Petriukas su nepasitikėjimu atsako:- Turiu, ponia. Bet aš jos niekada neskolinu.
****
– Išvardinkite man keturis naminius gyvūnus, – sako mokytoja.- Šuo ir trys šuniukai, – žvaliai atsako Petriukas.
****
Ateina į klasę Petriukas su ištinusia lūpa. Draugai teiraujasi, kas jam atsitiko.- Plaukiojom su tėvu valtimi po ežerą, ir man ant lūpos nutūpė vapsva.- Ir ji tau įkando? – susidomėjo draugai.- Ne, nespėjo, – papurtė galvą Petriukas, – tėvas ją irklu užmušė.
****
Futbolo rungtynių salėje pirmoje eilėje sėdi Petriukas. Draugas jo klausia:
– Iš kur gavai bilietą?
– Iš brolio, – atsako Petriukas.
– O kur brolis?
– Namie. Ieško bilieto.
****
Vyksta tikybos pamoka. Mokytoja klausia Petriuko:
– Pasakyk, kas buvo pirmasis žmogus?
– Adomas.
– O kokią didelę bausmę pasiuntė jam Dievas?
– Ievą!
****
Petriukas nemoka ištarti žodžio trys.
Nuėjęs į parduotuvę sako:
– Duokite keturias bandeles, vienos nereikia.
Kreipimasis į senstantį Tėvelį
Prie šventinio stalo Tave pasodinčiau, —
Mano senas Tėve, duonos man atriek…
Aš vandens šaltinio Tau rytais įpilčiau —
Šimtąkart upelin aš galiu nulėkt.
Aš už rankos Tave galiu nusivesti, —
Mano senas Tėve, eiti man padėk…
Su Tavim galėjau net žvaigždes pasiekti
Ir slapčiausia pasakų kalba… tylėt.
Mano senas Tėve, kaip Tavęs man trūksta —
Praeities turtingos, Tavo šilto būsto…
Mamos sveikinimas Dukrai Krikšto dienoje
Žalvarinėm rankom vėjai glosto
Bokštus tos bažnyčios, kur Krikštu
Viešpats laimino iš dangaus sosto
Apipylęs vandeniu Šventu.
Spinduliais gyvenimą parnešus,
Išmaldavusi dangaus — malda,
Prisiglaudus prie šventų vitražų,
Laiminu gyvenimui Tave.
Ir į saulę viltimi atgręžus
Vien gyvybę pilsiu į rankas.
Dukra, laimę iš aušros miražų
Tau įpinsiu į gelsvas kasas.
Už gyvenimą esi, Dukryt, brangesnė —
Meilės jausmo nejaučiau kilnesnio.
Sveikinimas su Tėvo diena
Žali beržynai, mano Tėve, Tau siūbuoja —
Pati birželio žaliojo pradžia…
Saulėlydžiuos Tau gros dangaus natom obojus,
Užbūręs vien širdies giesme graudžia.
Apkabinu Tave, gerasis mano Tėve,
Dėkoju už gyvenimą vien Tau.
Nebūtų niekas taip šiltai mylėjęs
Ir nežadėtų niekas manęs laukt.
Su Tėvo diena, mylimas, brangusis.
Džiaugiuos, kad esu širdies Tavosios pusė.
Dukters sveikinimas mylimam Tėveliui
Raibas sakalėli, skrisk pas Tėvužėlį,
Tu nunešk Jam mano akeles.
Kelki, saulužėle, nuostabiausią gėlę
Glostyti Tėvelio rankeles.
Mielas Tėvužėli, priimk sakalėlį —
Jis prabils Tau mano širdele:
Dangų dovanoju, žydrą tolių mėlį
Ir dukters tyras ašarėles.
Aš seniai paklydus, Tėvo neišvydus —
Gero patarimo trūko man…
Prie langų parimus — tų namų, kur gimus,
Rodau Tėvo sodą jau saviems vaikams.
Mes visi sugrįžom, Tavo pievas bridom —
Ilgesį Tau nešėm klupdami.
Tavo sodo rasos mūsų sielas gydo…
Tėve, mes juk Tavo meilės alkani.
Brangus Tėveliuk,
Kaip gera šiandien Tave apkabinti ir pajust tavo rankų ir pečių tvirtumą. Tai akimirka, kurioje pasiduodu prieš
Tave — esi stipriausias savo užtarimais, esi galingiausias savo patarimais.
Didžiulė Tavo gyvenimo patirtis apgaubia vien žvilgsnio palytėjimu, vienu rankos mostu, vienu plaštakos paspaudimu.
Brangus Tėveli, stiprybės jausmo pripildyta erdvė, kurioje Tu esi. Tavyje triumfuojantys — žmogiškumas ir tiesa, santūrumas bei atkaklumas — palydėjo mane teisingais
laimės keliais.
Sveikinu Tave, Tėveliuk. Linkiu Tau sveikatos ir daug
laimingų dienų, nes neįsivaizduoju savo gyvenimo be Tavęs.
Sveikinimas su Tėvo diena
Siūbuoja gluosnis mano Tėvui,
Šukuoja vėjas plaukus Jam.
Už Jo sveikatą ačiū Dievui —
Lenkiuos už Jį dangaus skliautams.
Dainuoja saulėtos palaukės
Dainas, kurias dainavo Jis.
Ir stoviu ašarą nubraukęs —
Dainuoja Jam mana širdis.
Ateina laimė per padangę,
Kai Tėvas tiesia man parankę.