Tas begalinis vėjo šauksmas virš Tėvų namų
Skambėjo lyg širdies rauda jau ištisus metus.
Dvasia vaitojo, parėmus staktas ir duris,
Bet mes dar nežinojom, kad tarsi upė, išteki…
… nebus mums Tavo juoko ir kregždės neskraidys.
Mes nesudėsim bluostų, skaičiuodami žvaigždes nakty.
Kur Tu bebūtumei, Dukrele, kur beišeitumei toli, —
Tik nepamiršk gimtinėn kelio, Tėvų ilgėkis per naktis.
Dovanoju savo Mamai dangų
Ir mintimis nešu ant rankų
Į mylinčio Tėvelio glėbį,
Kad Jos galėtų pagailėti.
Dovanoju savo Tėvui žemę
Ir ilgesingą meilės kelią,
Kuriuo einu aš pats laimingas,
Nes meile tėviška turtingas.
Sveikindamas Jus dėkoju, mylimieji,
Kad apgynėte mane nuo vėjų,
Kad, likimo kryžkelėj dažnai lydėję,
Nenustojote sūnum tikėję.
… atėjau, nes man reikia Tavo namų šilumos, be kurios,
rodos, ir mano namai atšąla…
… sugrįžau, nes nebežinau, kaip tęsti savo gyvenimą, ir
nors nedrįstu klausti, jaučiu, kad patarimą duosi pats…
… glaudžiuosi prie Tavęs, tarytum netyčia, tačiau žinome
abu, kad ieškau sau gyvenimo tvirtybės, stiprybės ir esmės…
… paimu Tavo atlaužtos duonos ir godžiai valgau iki
paskutinio trupinio pasotindamas savo gyvenimą…
… atsigeriu iš Tavo stiklinės šalto vandens ir numalšinu
sąžinės troškulį…
… klausausi Tavęs ir suprantu, jog dar daugybę metų
būsiu Tavo vaikas, kuriam reikia Tėvo…
… neaprėpiama Tavo, Tėve, tiesa, kaip neaprėpiama
Dievo šviesa.
Dukryte mano mylima,
Aš akeles Tavas bučiuoju —
Rašau Tau laišką verkdama
Ir Tavo vardą vis kartoju.
Ramunių žiedlapiais buriu
Tau laimę, kurios neturėjau…
Ir savo nuojauta tikiu,
Kad Tavo laimė jau atėjo.
… jei nepamirsi, kad turi Tėvus — niekada Tavęs neapleis Dievo palaima…
… jei nepamirši, kad turi artimuosius — niekada neliksi rūpesčiuose viena…
… jei nepamirši, kad turi draugus — niekada nebūsi pamiršta šventėse…
… jei nepamirši, kad turi bičiulius — niekada nejausi vienišumo akimirkų…
… jei nepamirši, kad turi kolegas — niekuomet nejausi sunkumų darbe…
Mes linkime Tau gyvenimo, kurį Tu pajustumei tarsi
pasaką. Mes linkime Tau, Dukrele, kad išsipildytų tai, kas
mums neišsipildė. Mes linkime Tau svajones paversti tikrove,
nes tvarkingumas, darbštumas ir atsidavimas, kurio Tave
išmokėme, yra vertas stebuklų Tavajame gyvenime.
… paklausyk mūsų patarimų ir būsi laiminga.
Jūs mane auginot — Lietuvai merginą —
Ir sulaukėte mažų anūkų jau.
Saulę iš likimo spinduliais dalinot —
Už mane svarbesnio nėra Jums, tačiau:
Aš labai gailiuosi, kad galiu paguosti
Vien tik laiško žodžiais, mylimieji Jus.
Bet šventai tikiuosi, kad šlamės Jums uosiai
Ir skambės į langus ilgesio lietus.
Jūsų patyrimas lietuvybės gijom
Judviejų anūkuos meile apsivijo…
Prie šventinio stalo Tave pasodinčiau, —
Mano senas Tėve, duonos man atriek…
Aš vandens šaltinio Tau rytais įpilčiau —
Šimtąkart upelin aš galiu nulėkt.
Aš už rankos Tave galiu nusivesti, —
Mano senas Tėve, eiti man padėk…
Su Tavim galėjau net žvaigždes pasiekti
Ir slapčiausia pasakų kalba… tylėt.
Mano senas Tėve, kaip Tavęs man trūksta —
Praeities turtingos, Tavo šilto būsto…
Žalvarinėm rankom vėjai glosto
Bokštus tos bažnyčios, kur Krikštu
Viešpats laimino iš dangaus sosto
Apipylęs vandeniu Šventu.
Spinduliais gyvenimą parnešus,
Išmaldavusi dangaus — malda,
Prisiglaudus prie šventų vitražų,
Laiminu gyvenimui Tave.
Ir į saulę viltimi atgręžus
Vien gyvybę pilsiu į rankas.
Dukra, laimę iš aušros miražų
Tau įpinsiu į gelsvas kasas.
Už gyvenimą esi, Dukryt, brangesnė —
Meilės jausmo nejaučiau kilnesnio.
Žali beržynai, mano Tėve, Tau siūbuoja —
Pati birželio žaliojo pradžia…
Saulėlydžiuos Tau gros dangaus natom obojus,
Užbūręs vien širdies giesme graudžia.
Apkabinu Tave, gerasis mano Tėve,
Dėkoju už gyvenimą vien Tau.
Nebūtų niekas taip šiltai mylėjęs
Ir nežadėtų niekas manęs laukt.
Su Tėvo diena, mylimas, brangusis.
Džiaugiuos, kad esu širdies Tavosios pusė.
Raibas sakalėli, skrisk pas Tėvužėlį,
Tu nunešk Jam mano akeles.
Kelki, saulužėle, nuostabiausią gėlę
Glostyti Tėvelio rankeles.
Mielas Tėvužėli, priimk sakalėlį —
Jis prabils Tau mano širdele:
Dangų dovanoju, žydrą tolių mėlį
Ir dukters tyras ašarėles.
Aš seniai paklydus, Tėvo neišvydus —
Gero patarimo trūko man…
Prie langų parimus — tų namų, kur gimus,
Rodau Tėvo sodą jau saviems vaikams.
Mes visi sugrįžom, Tavo pievas bridom —
Ilgesį Tau nešėm klupdami.
Tavo sodo rasos mūsų sielas gydo…
Tėve, mes juk Tavo meilės alkani.