Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai

bendravimas
bendravimas

Nuo ko priklauso tai, ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais?
Gali būti, kad pirma mintis, kuri ateis jums į galvą, perskaičius šį klausimą, bus
tokia: nuo to, koks tai žmogus, kokiais asmenybės bruožais jis ar ji pasižymi.
Kaip tik taip į šį klausimą tikriausiai atsakytų žymūs XX a. psichologai G.
Allport, R. Cattell, H. Eysenck ir kt. Jie laikėsi požiūrio, kad žmogaus elgesį
apskritai, taigi ir elgesį bendraujant, lemia asmenybės bruožai, pvz., atvirumas,
sąžiningumas, emocinis pastovumas…

Kasdieninė mūsų patirtis patvirtina, kad toks požiūris į žmogaus elgesį
bent iš dalies yra teisingas. Pvz., jei mes pastebėjome, kad bendradarbė A.,
prašoma pagelbėti, dažniausiai neatsisako, susidūrę su sunkumais, kreipsimės į
ją, nes pagrįstai manysime, jog ji ir ateity elgsis taip, kaip elgėsi anksčiau. Mes
linkę sau įvardyti, kad tokį A. elgesį lemia tam tikra jos asmenybės savybė –
geranoriškumas. Mums patogu manyti, kad A. turi vienokius bruožus, o B.
kitokius: tuomet galime mėginti numatyti šių žmonių elgesį.

Bet ar galime būti tikri, kad A. visada elgsis tik šitaip? Be abejo, ne.
Aplinkybės gali susiklostyti taip, kad jos elgesys kokiomis nors konkrečiomis
sąlygomis bus visai kitoks. Įsivaizduokime, kad esame, visai to nenorėdami, ją
įžeidę. Arba kad padėdama mums ji gali pakenkti kam nors kitam. Taip
svarstant darosi aišku, kad žmogaus elgesys nėra tik asmenybės bruožų
atsiskleidimas tuštumoje. Konkrečioje situacijoje jį veikia ir įvairios išorinės
aplinkybės: vienaip ar kitaip susiklostę tarpusavio santykiai, vaidmenys,
kuriuose atsiduriame ir pan. Taigi asmenybės bruožai yra tik vienas iš veiksnių,
lemiančių elgesį.

Pasvarstykime, ar iš tiesų pagrįsta manyti, kad kiekvienas žmogus turi
tam tikrus asmenybės bruožus. Įsivaizduokite, kad norite sužinoti, koks žmogus
yra Marius, vaikinukas, besimokantis jūsų fakultete kitame kurse. Asmenybės
testu veikiausiai jo netirsite, o mėginsite paklausinėti apie jį tų žmonių, kurie jį
pažįsta – kurso draugų, bendrabučio kaimynų. Gali būti, jog taip sužinosite, kad
Marius yra linksmas, šnekus, draugiškas, mėgsta nuotykius, šiek tiek
neatsakingas. Iš ko jie apie visa tai sprendžia? Matyt, iš Mariaus elgesio. O
kieno galvoje tuomet egzistuoja Mariaus asmenybės bruožai? Ar jo paties, ar tų,
kurie j į apibūdino?

Kaip manote, ar nuomonė, jog bendravimo ypatumai iš esmės priklauso
nuo asmenybės bruožų yra pakankamai argumentuota?

Į klausimą, iškeltą šio skyrelio pradžioje, galima atsakyti ir kitaip:
bendravimo sėkmė priklauso nuo to, ar žmogus moka bendrauti. Tokiame
atsakyme kaip tik pabrėžiamas išorinių sąlygų, kurias pirmasis požiūris buvo
linkęs nuvertinti, vaidmuo. Juk mokytis – reiškia kartoti kažką, ką esame matę
savo aplinkoje.

Norėdami suprasti, kaip žmonės mokosi bendrauti, panagrinėkime, kaip
apskritai išmokstama tam tikrų elgesio būdų. Paprasčiausias tai aiškinantis
modelis yra toks: jei koks nors elgesys padeda pasiekti norimą tikslą, mes ir
ateityje elgsimės taip pat, o jei jis pasirodo esąs neefektyvus, mes jo
atsisakome. Toks mokymasis vyksta nuo pat gimimo. Pvz., verksmas padeda
kūdikiui patenkinti maitinimosi poreikį, tad augdamas jis juo naudojasi
siekdamas ir įvairių kitų, kur kas sudėtingesnių poreikių patenkinimo. Jau
gerokai paaugę, atžalos verksmu parduotuvėje reikalauja iš tėvų nupirkti
saldainį. Jei tėvai laikysis nuosekliai ir nepasiduos tokiam spaudimui, vaikas
liausis taip elgęsis. Taigi mokymąsi galima pavaizduoti tokia schema: S —> R.

Šios raidės reiškia stimulą ir reakciją į jį, arba, kitaip sakant, tam tikrą
aplinkos poveikį ir jo sukeltą elgesį. Šį nesudėtingą mokymosi modelį pasiūlė
bihevioristai. Biheviorizmas – XX a. pr. Amerikoje atsiradusi psichologijos
kryptis, kuri laikėsi nuostatos, jog psichologija turi tyrinėti ne kokias nors
tiesiogiai nematomas ir neapčiuopiamas asmenybės savybes, bet elgesį, kurį
galima betarpiškai stebėti ir fiksuoti. Vienoks ar kitoks žmogaus elgesys,
bihevioristų nuomone, priklauso nuo aplinkos sąlygų, tiksliau, jis yra
išmokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis.