Palaiminkit mane gyvenimo kelionei

tėveliai
tėveliai

Jau greitai slenkstį paskutinįkart numinsiu,
Prieš staktos medį verksiu širdimi…
Bet pykčio mostu širdgėlą nuvyt bandysiu
Pajutęs namų skausmą Žmogumi.

Jau išeinu, pažadinęs padangės aušrą,
Bučiuodamas saulėlydžių žaras,
Tačiau krūtinę man jausmai sukausto,
Pabirę ašaros drėkina Jums rankas.

Tėveli, Motinėle, Artimieji — suklupau —
Palaiminkit mane kelionei,
Kad aš sugrįšiu kada nors — žinau —
Lai nekankins ir jūsų abejonės.

Mylima, nuostabi mano Dukryte,

dukra
dukra

Kai esi toli nuo mano širdies — joks girios paukštis neuždainuos
giesmės, kuri atstotų Tavo kalbėjimą.

… ilgiuosi kiekvieno ryto, kai keldavau Tave iš sapnų
karalystės. Prisimenu kiekvieną vakarą, kai guldydavau
Tave į žvaigždėtų svajonių patalus.

… šaukiu Tave naktimis ir dienomis, didžiausių tolybių
erdves siekiančiais žodžiais, mintimis ir maldomis.

… šaukiu Tave savo dvasios pastangomis, tikėdamasi
įteikti Tau pasitikėjimo ir sėkmės, ilgesio ir džiaugsmo.

… nėra tų vertybių, dėl kurių galėčiau atsisakyti Tavo
gyvenimo reikalų, darbų ir rūpesčių.

… neįmanoma suskaičiuoti laiko saulėtekiais ir saulėlydžiais,
kuomet aš svajoju apie Tave.

… neaprėpiamas mano laukimo ilgesys Tau, mylima
mano Dukryte, o tai, kas atrodo amžinybe Tavęs belaukiant,
tuojau pat pavirsta akimirka vos tik Tu, brangioji, apkabini
mane.

Tėvelio sveikinimas Dukrai vardo dienoje

tėvas ir dukra
tėvas ir dukra

Iš mėlynų žibuoklių Tavo akys —
Aš Tavo mamai jas nešiau,
Kai vyriškom svajonėm meilę trapią
Ir Tavo laimę nutapiau.

Neatsiklausęs, nieko nesitaręs
Aš Tavo vardą išrinkau…
Tavęs, mieloji, dar nematęs
Mylėjau, puoselėjau ir glaudžiau.

Dukryte, rožių pumpurais tapyčiau
Tavąsias lūpas ir žodžius,
Kuriais šaukei mane mažytė,
Kuriais žaidei mamos vardu.

Geroji mūsų, jau suaugusi, Dukra, —
Tu mūsų saulė ir akių šviesa.

Palaiminkit mane darbams, Tėveliai

Šeima
Šeima

Rašau Jums laišką iš toli, toli,
O ilgesys vijokliais pina kojas.
Iš tolimų kelionių grįžti negali…
O šiluma namų vis kvepia rojum.

Didiems darbams subrendau jau seniai,
Bet trūksta ryžto ir palaimos žodžių.
Nors neprispaudę dideli vargai,
Bet mano kelio — rožės neužgožę…

Prašau Jus pasimelsti už mane,
Suteikt vilties — širdies palaimos kryžium:
Žmonėms sukūręs džiaugsmą darbuose —
Aš, praturtėjęs dvasios lobiais — grįšiu.

Palaimos ženklas mano akyse
Atvers sėkmės jutimą žmonėse.

Brangi Dukrele, mūsų laime

mama ir dukra
mama ir dukra

Sparnuotoji pasakų laimės paukštė neša mūsų delnais Tau laimę. Ak, Likime, kad išsipildytų net tos svajonės, kurių, rodos, negalėtum geisti, tebūnie taip, kaip dar niekada nebuvo.

Žvaigždėtieji pasakų skliautai lai apgaubia Tavo gyvenimą stebuklų ir fantazijų skraistėmis, kad pajustumei likimą to Žmogaus, kuris „gimė su marškiniais“. Tegu dangiškasis laimės rūbas niekuomet nesuplyšta ant Tavo gyvenimo pečių.

Ištekėjusiai į užjūrius vienintelei Dukrelei

mama ir dukra
mama ir dukra

Tas begalinis vėjo šauksmas virš Tėvų namų
Skambėjo lyg širdies rauda jau ištisus metus.
Dvasia vaitojo, parėmus staktas ir duris,
Bet mes dar nežinojom, kad tarsi upė, išteki…

… nebus mums Tavo juoko ir kregždės neskraidys.
Mes nesudėsim bluostų, skaičiuodami žvaigždes nakty.
Kur Tu bebūtumei, Dukrele, kur beišeitumei toli, —
Tik nepamiršk gimtinėn kelio, Tėvų ilgėkis per naktis.

Dukters ir anūkų sveikinimas Tėveliams

tėtis ir vaikai
tėtis ir vaikai

Jūs mane auginot — Lietuvai merginą —
Ir sulaukėte mažų anūkų jau.
Saulę iš likimo spinduliais dalinot —
Už mane svarbesnio nėra Jums, tačiau:


Aš labai gailiuosi, kad galiu paguosti
Vien tik laiško žodžiais, mylimieji Jus.
Bet šventai tikiuosi, kad šlamės Jums uosiai
Ir skambės į langus ilgesio lietus.


Jūsų patyrimas lietuvybės gijom
Judviejų anūkuos meile apsivijo…

Sveikinimas su Tėvo diena

tėtis ir vaikai
tėtis ir vaikai

Žali beržynai, mano Tėve, Tau siūbuoja —
Pati birželio žaliojo pradžia…
Saulėlydžiuos Tau gros dangaus natom obojus,
Užbūręs vien širdies giesme graudžia.

Apkabinu Tave, gerasis mano Tėve,
Dėkoju už gyvenimą vien Tau.
Nebūtų niekas taip šiltai mylėjęs
Ir nežadėtų niekas manęs laukt.

Su Tėvo diena, mylimas, brangusis.
Džiaugiuos, kad esu širdies Tavosios pusė.

Sveikinimas Motinai susilaukusiai dvynukų

motina
motina

Sveikinam Tave pasaulius du pagimdžius!
Tau — atvėrusiai dvejus dangaus vartus —
Padėt ateina angelai.
Laikmečio trumpoj akimirkoj —
Gyvybes dvi pravirkdžius —
Dieviškos palaimos sau gavai.
Nuostabu, Tu patikėk — tai laimė:
Dvi mėnulio pusės, saulės dvi,
Du ašigaliai su vėjo gūsiais
Plaka perskeltoj perpus vienoj širdy.
Sveikinam Tave pasaulius du pagimdžius!
Būki tiltu tarp dviejų mažų širdžių!
Būk vaivorykštė beribė…
Ilgo tūkstantmečio pakelėj būk gyvenimu dviejų!
Nuostabu, Tu patikėk — tai džiaugsmas:
Tau šypsosis du maži vaikai…
Sunaikinę rūpesčius didžiausius,
Jie primins, kad dangaus dovaną gavai!

Dukters sveikinimas Tėveliui

tėvas ir dukra
tėvas ir dukra

Brangus ir mylimas, Tėveli,
Nutieski man likimo kelią,
Sušildyk patarimais ir glėbiu…
Aš Tavo amžina dukrelė,
Todėl tikrai man širdį gelia,
Kai pasiilgusi Tavęs, verkiu…

Linkiu, kad vėjas neužpūstų
Tikėjimo ir laimės būsto,
Kur tu priglausi nuoširdžiai mane…
Lai niekad pūgos neužpusto
Namų, kur su aušra nubustų
Geroji Tėviška širdies valia.