Sėkmingo bendravimo samprata

bendravimas
bendravimas

Kokį bendravimą galima laikyti sėkmingu? Ar tai toks bendravimas,
kuris tiesiog pats savaime teikia mums malonumą? Ar toks, kai mes
priverčiame kitus elgtis taip, kaip mums norisi? O gal tikra bendravimo sėkmė –
pasiekti, kad visi mus mėgtų? Iš tiesų sėkmingas, arba efektyvus bendravimas –
dar viena labai dažnai sutinkama, tačiau menkai apibrėžta sąvoka. Visada
galiojančią sėkmės formulę vargu ar pavyks sukurti, bet visgi pasigilinkime į
šios sąvokos prasmę, remdamiesi tuo, ką sužinojome ankstesniajame skyrelyje.
Jame padarėme išvadą, kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis
informacija, gauti galimybę pamatyti save „kitų akimis“ ir tenkinti socialinius
poreikius. Taigi sėkmingu galima laikyti tokį bendravimą, kuris leidžia pasiekti
šiuos tikslus.

Turėdami tikslą keistis informacija, labiausiai esame suinteresuoti jos
tikslumu. Mums svarbu, kad tą informaciją, kuri mus domina, gautume tikslią,
neiškraipytą. Taip pat dažniausiai siekiame, kad kiti adekvačiai (teisingai, taip,
kaip norime) suprastų, ką jiems ar joms ketiname perduoti. Taigi pirmuoju
bendravimo sėkmės rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslumą ir
interpretavimo adekvatumą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad skleisti
tikslią informaciją ir adekvačiai ją suprasti nėra sudėtinga. Bet kelias nuo vieno
asmens ketinimo perteikti kokią nors mintį iki jos „atspindžio“ kito žmogaus
sąmonėje yra gana ilgas ir komplikuotas (apie tai skaitykite 5 skyriuje).
Keitimosi informacija tikslumas – komunikacijos proceso ypatybė, bet ji
vaidina svarbų vaidmenį ir tarpusavio santykiuose. Neteisingai suprastas žodis,
gestas gali lemti jų atšalimą ar net pabaigą.

Jei prieš išvykdami traukiniu į kitą miestą keletui minučių užsuksite į
parduotuvę ir ten susitiksite seniai matytą buvusį klasioką, greičiausiai
pasakysite jam, kad labai skubate ir ilgiau su juo pasišnekėti neturite laiko.
Reikės padėti nemažai pastangų, kad įrodytumėt jam, jog sakote tiesą, nes jis, ko
gero, bus linkęs manyti, kad jums paprasčiausiai nesinori su juo bendrauti.
Nesusikalbėjimo tarp tėvų ir vaikų priežastimi gali tapti paauglių bei
jaunimo vartojamas žargonas. „Nemėtyk!“ – Agnė rado trumputį mamos raštelį,
prisegtą prie ne vietoje paliktų kelių puslapių su jaunatviškus jausmus
atskleidžiančiais literatūriniais bandymais. Nieko negali būti nemalonesnio už
žinią, kad mama juos skaitė. O čia dar tas „Nemėtyk!“, kurį dukra suprato taip,
kaip šis žodis vartojamas posakyje „nemėtyk bajerių“… Turėjo praeiti nemažai
laiko, kol pavyko išsiaiškinti, jog mama tiesiog turėjo galvoje tai, kad jai
nusibodo bet kur išmėtyti dukters daiktai.

Trumpalaikės komunikacijos situacijomis dažnai siekiama ne tik keistis
informacija, bet ir įvairiausių kitą tikslų. Pvz., kai kada mums tenka kreiptis
pagalbos į nepažįstamus žmones, prašyti įvairių įstaigų darbuotojų padaryti tai,
ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan. Ar pasiseks gauti tai, ko viliamės,
nemaža dalimi priklausys nuo mūsų bendravimo įgūdžių: nuo to, kokį
padarysime įspūdį, kaip apibūdinsime savo situaciją, kaip paprašysime ir kt.
Bendraudami su artimaisiais, bendradarbiais taip pat turime pačių įvairiausių
tikslų. Pvz., jų irgi prašome padėti atlikti kokius nors darbus, paskolinti pinigų…
Todėl galima sakyti, kad sėkmingas bendravimas – toks, kuris leidžia pasiekti
norimus tikslus. Tačiau kai kurie elgesio būdai, leidžiantys mums pasiekti savo
tikslus trumpalaikės komunikacijos situacijomis, mūsų bendravimo partneriams
gali būti visai nepriimtini. Tikslą galima pasiekti ir elgiantis agresyviai, imantis
prievartos. Jei toks elgesys dažnai kartojasi, jis tampa kliūtimi socialinių
poreikių tenkinimui.

Tarpusavio santykių lygmenyje svarbiausias bendravimo sėkmės rodiklis
yra sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas. Galima sakyti, kad bendraujame
sėkmingai, kai jaučiamės esą vertinami, ne vieniši, turį savo vietą visuomenėje,
kai gebame paveikti kitų nuomonę, daryti įtaką jų elgesiui ir pan. Kai kurios
mūsų nuostatos ir elgesio būdai leidžia tenkinti šiuos poreikius geriau, nei kiti.
Tai visų pirma teigiamas požiūris į save ir į kitus, konstruktyvumas,
racionalumas.

Parašykite komentarą