Išvargę, visiškai išsekę nuo bado vos kojas velka du žmogėdros – tėvas ir sūnus. Priešais ateina gražutė riebuilė moteris.
– Tėti, suvalgykime ją,- pasiūlo sūnus.
– Ką tu sūneli, argi galima sušveisti tiek kalorijų išsyk? Negi tu žurnalų neskaitai?
Eina toliau. Sutinka moterį. Ji liesa liesutėlė.
– Tėti, suvalgykime bent šią.
– Ką tu sūnau, ji tik kaulaminčiams tetinka.
Nuėjo jiedu dar vieną toliau. Priešais ateina gražuolė. Ne mergina – tikra svajonė.
– Tėti, šitą tai jau tikrai sušveisime. O gal namo pasiimkime?
– Teisingai sakai, sūneli. Namie verčiau mamą suvalgysim.
Siūlau tostą už tas merginas, dėl kurių vyrai iš proto eina ir pasiruošę “suvalgyti” tai, kas nevalgoma, tai yra iškęsti visas negandas.
***
Moteris ilgai negalėjo susilaukti vaikelio. Tuomet ji nuėjo tartis su Dievu, kad šis suteiktų jai malonę ir padovanotų vaikelį. Dievas pasižiūrėjo į apsiašarojusią moterį, pažvelgė į jos troškimu trykštančią širdį ir paklausė:
– Ar pasiruošusi gimdymo skausmus kęsti du kart daugiau nei kitos moterys?
– Ar pasiruošusi vargų ir rūpesčių turėti dvigubai daugiau nei kitos mamos?
– Ar verksi ir liūdėsi kelis kartus daugiau nei kitos?
Moteris sutiko, net neabejodama.
Prasidėjo gimdymas… atėjo Dievas ir sako:
– Pamiršau tau pasakyti, kad prie visų kančių ir skausmų, tu du kart daugiau turėsi džiaugsmo ir laimės, tavo širdis iš meilės plaks du kart dažniau nei kitų mamų, ir tavo ausys mielą žodį “mama” girdėsi iš dviejų tave mylinčių lūpų.
Taigi pakelkime taures už dvynių mamas, už dvigubą meilę ir laimę!
***
Kartą vyras paprašė pas Dievą sutverti moterį. Dievas paėmė truputį saulės spindulių, mėnulio šviesos, švelnų antilopės žvilgsnį, stirnos jaudulį, balandžio ramumą, gulbės grožį, pūko švelnumą, vandens gaivumą. O kad nebūtų saldu, idėjo vėjo nepastovumo, šarkos plepumo, debesų ašarojimo ir visas žaibo ir perkūno baisybes. Viską sumaišė ir iš to mišinio nulipdė moterį. Dievas įkvėpė jai gyvybę ir atidavė vyrui tardamas: “Imk ir kankinkis!”
Tad išgerkime už šį nuostabų mišinį.
***
Išgerkim už nuostabias damas ir kitus mitinius herojus…
***
Vieno medžiotojo gyvenimo svajonė buvo pagauti juodsidabrę lapę. Jis skersai ir iš ilgai išvaikščiojo visus miškus, kalnus, tarpeklius ir brūzgynus, bet įgyvendinti svajonės vis nepavykdavo. Metai bėgo, medžiotojas vis mažiau turėjo jėgų. Teko tenkintis medžiokle šalia namų esančioje giraitėje. Ir vieną dieną, visai netikėtai, toje giraitėje jis pagavo ilgai išsvajotąją juodsidabrę lapę. Medžiotojas, apsvaigęs iš laimės, paklausė lapės:
– Kur gi tu slėpeisi? Aš ieškojau tavęs visą gyvenimą…
– O aš visą laiką gyvenu čia, šioje giraitėje, – atsakė gražuolė lapė.
Taip jau būna, žmogau, kad net visą gyvenimą pašventus ieškojimams, atradimui prireikia tik vienos akimirkos!
Tad pakelkime taures už moteris, kurios šiandieną yra šalia mūsų ir už tas akimirkas, kada suradome vienas kitą!
***
Vaikinas nusprendė vesti savo išrinktąja ir jai pasipiršo. Mergina sutiko, bet tik su viena sąlyga:
– Kartą per metus vienai dienai turėsi mane išleisti ir nieko neklausinėti.
Vaikinas sutiko. Netrukus jie sukūrė šeimą ir gyveno gražiai ir laimingai. Tačiau, kaip ir buvo sutarę, kartą per metus žmona išeidavo visai dienai. Metams bėgant, vyro smalsumas nugalėjo ir jis pasekė žmoną. Ir ką gi jis pamatė?
Žmona atėjo į mišką, pavirto gyvate ir ėmė šnypšti. Ir taip visą dieną ji šliaužiojo po mišką ir šnypštė.
Tad pakelkime taures už tai, kad visų mūsų žmonos šnypštų tik vieną kartą per metus ir tai tik miške!
***
Degtinė tinka ir moterims, bet ji subalansuota vyrams. Moterys, neieškokite stiprios degtinės – ieškokite stiprių vyrų, kurie yra subalansuoti jums!
Tad pakelkime tostą už teisingą moterų pasirinkimą!
***
Viena moteris pareiškė, kad ji namuose laiko tris padarus, kurie jai atstoja vyrą.
Tai: šuo, kuris visą dieną loja ir purvino mis letenomis primindžioja grindis; papūga, kuri be perstojo keikiasi, ir katinas, kuris per naktis, velnias žino kur, valkiojasi.
Tad pakelkime taures už moteris, kurioms vyro niekas atstoti negali!
***
Sakoma: “Jeigu nežinai kaip pasielgti, pasitark su žmona ir padaryk priešingai.”
Tad pakelkime tostą už moteris, kurios suteikia vyrams galimybę teisingai pasielgti sudėtingose situacijose!
***
Kartą jūroje per audrą sudužo didžiulis laivas. Vienas jūreivis, talžomas šaltų bangų, sako:
– Kas bus, tas! Dieve, duok man tiek rastų, kiek kartų mano žmona buvo man neištikima!
Ir gavo vieną rastą. Kitas jūreivis irgi prašo to paties. Ir gavo visą plaustą. Atėjo ir kapitono eilė. Paprašė ir atsirado didžiulis tiltas nuo vidurio jūros iki pat kranto!
Tad išgerkime už moteris, kurios neleidžia savo vyrams paskęsti!