Geriam už tuos, kurie žemėje guli, kurie jūroje – patys prigers.
***
Sukūrė Dievas dangų ir žemę. Nužvelgė juos ir tarė: “Nuostabu!”
Vėliau Dievas sukurė vyra. Apžiurėjo jį ir tarė: “Gražu!”
Tada sukurė ir moterį. Pažvelgė į ją ir tarė: “Tiek to, pasidažys…”
Tad išgerkime už moteris, kurios neprisidažę yra gražios!
***
Senatvės našta sunki. Pakelkime taures nuo šio seno stalo, kad jam palengvėtų!
***
Degtinė balta, bet ji raudonai nudažo nosį ir juodina reputaciją, taigi gerkime spalvotus gėrimus!
***
Aš geriu už mūsų priešus! Tegul jie turi viską: prabangų namą, antikvarinius baldus, baseiną su mineraliniu vandeniu, kambarius, nuklotus persiškais kilimais, japonišką išmanųjį telefoną; ir tegul jie tuo telefonu skambina tik 01, 02, 03!
***
Malonus, gerai išauklėtas inspektorius kreipiasi i gražią merginą, kurią moko vairuoti automobilį.
– Ar jums kas nors sakė, kad jūsų akys didelės, tamsios kaip migdolai ir nuostabiai žavingos?
– Be abejo, daug kas sakė! – nusišypsojo mergina.
– Tai kodėl, po šimts velnių, jūs tomis didelėmis, tamsiomis kaip migdolai ir nuostabiomis akimis nežiūrite į kelio ženklus?!
Pakelkime taures už nuostabiai žavias akis.
***
Teisėjas kaltinamojo klausia:
– Jūs vedęs?
– Vedęs, pone teisėjau.
– Ar buvote baustas?
– Tris kartus, pone teisėjau.
– Už ką ir kas nubaudė?
– Viešpats Dievas už įsimylėjimą.
– Prašom nekrėsti juokų ir kalbėti aiškiau.
– Pone teisėjau, visas miestelis gali paliudyti, kad gyvenu su trečia žmona.
Pakelkime taures, kad Dievas mus kuo mažiau baustų už įsimylėjimą.
***
Grįžo jaunuolis iš Paryžiaus ir susirinkę giminės ėmė klausinėti, ko jis išmokęs.
– Aš mokiausi diplomatijos.
– O kas tai yra? – daugelis nesuprato.
– Diplomatija – tai gražiai apgaudinėti vienas kitą.
– Vai vai vai, stebėjosi daugelis, o senas dėdulė susigriebė už galvos:
– Vargeli tu mano! Vien dėl to nevertėjo trenktis taip toli ir praleisti trejetą metų svetur. Aš tave čionai galėjau supažindinti su žmogumi, kuris per porą savaičių tave būtų išmokęs šio meno.
Tad pakelkime taures už melagius, susirinkusius Seime.
***
Įstaigos pobūvyje, į kurį darbuotojai atvyko su žmonomis, viena ponia klausia stalo kaimyno:
– Ar jūs esate mano vyro viršininkas?
– Ne, malonioji ponia.
– Tuomet prašau tuojau pat atitraukti ranką nuo mano kelių.
Siūlau tostą už viršininkus, kuriems paprastai leidžiama ir tai, kas neleidžiama kitiems.
***
Kiekviena išgerta taurė – tai vinis, įkalta į mūsų karstą.
Tad gerkime taip, kad karstas nesubyrėtų!
***
Dieve, Dieve, nepriimk už nuodus, o priimk už vaistus. Negeriu, o gydausi. Palaimink Viešpatie, ir nepaversk vandeniu. Amen.