Kartą, sutikusi kiškį, beždžionė ėmė jį peikti:
—Nė minutės ramiai pabūti negali – tau vis žvalgytis ir dairytis reikia.
—O tu daugiau nieko neveiki, tik kasaisi, – atrėžė kiškis.
Pasiginčijo ir sutarė, kad kiškis visą dieną nesidairys, o beždžionė
nė karto nepasikasys.
Išaušus rytui, abu susitiko. Kiškis tupi nuleidęs akis žemyn, o beždžionė,
ant krūtinės sunėrusi rankas, sėdi ir nė krust.
Atėjus vidurdieniui, beždžionė neiškentė. Ji ėmė pirštu rodyti, kuriose
vietose ją kare sužeidę. Rodo ir ten, ir šen, ir čia, ir šičia. Berodydama
nagu tarsi netyčia vis pasikaso.
Kiškis irgi nesivaldo ir sako beždžionei:
—O mane kare priešai puolė. Šokinėjau ir į
tą, ir į aną pusę, ir kairėn, ir dešinėn.
Kur tik kiškio pirštas rodo, ten ir akys seka.
Taip juodu sulaukė saulėlydžio. Kiškis ištvėrė
neapsidairęs, o beždžionė – nepasikasiusi.
MusuGyvenimas
Dvi brangenybės
Kartą vienas karalius pasakė dviem savo tarnams:
-Tas, kuris pirmas apeis ratu visą karalystę trumpiausiu keliu, gaus
vieną iš dviejų mano didžiausių brangenybių.
Kol tie du ruošėsi, trečiasis tarnas, buvęs netoliese, priėjo prie karaliaus.
Apėjo šį ratu, o tada prabilo:
-Jūsų didenybe, ar dabar galiu gauti žadėtą brangenybę?
-O kodėl turėtum? – nesuprato karalius.
-Juk jūs ir esate mūsų karalystė, kurią aš apėjau, ar ne taip?
Karalius liko toks pamalonintas, kad atidavė tarnui abi savo brangenybes,
o kiti du tarnai nieko nepešę bumbėjo:
-Kur du pešasi, trečias laimi.
Katinas ir vilkas
Kartą lapė, keliaudama per mišką, sutiko vilką. Tas ir klausia, kur ji eina.
-Netrukdyk, vilke, esu katino žmona, – atrėžė laputaitė. Vilkas pagalvojo, kad turbūt katinas – svarbi asmenybė. Ir, lapės atsiprašęs, pakvietė ją su vyru į svečius.
Lapė nulėkė vyro kviesti, o vilkas grįžo namo ir kieme suruošė gardžiausius pietus. Tada įlindo į krūmus ir laukia svečių. Netrukus išgirdo, kad katinas ateina vis kartodamas: „Tai mažai, tai mažai.“ Vilkas sau stebisi: „Toks mažas gyvūnas, o mano, kad nepriės.“
Katinas, kieme apžiūrėjęs vaišes, ir toliau sau burba: „Tai mažai, tai mažai.“ Vaikšto atsargiai aplink besidairydamas. Vilkas krūmuose staiga krust, katinas kažin ką judant pamatęs kad šoks nagais draskyti! Vilkas išsigandęs kad spruko ir daugiau to katino nematė.
Kiškis ir lapė
Kartą žiemą kartu keliavo kiškis ir lapė. Abu buvo labai alkani. Lapei jau seniai žarna žarną rijo, o kiškis būtų galėjęs ir ausis iš to alkio nusigraužti. Ir staiga jie pamatė ateinančią mergaitę su pilna pintine šviežių bandelių.
Lapė ir sako kiškiui: – Kai mergaitė prieis arčiau, tu griūk ant žemės ir apsimesk negyvu. Ji pasilenks tavęs apžiūrėti, o aš tuo metu pintinę pačiupsiu.
Kaip tarė, taip ir padarė. Kiškis išsitiesė ant žemės, mergaitė priėjo prie jo, o lapė tuo metu pintinę su bandelėmis nukniaukė ir leidosi bėgti kiek įkabindama. Skubėjo lapė su ta pintine, nes nesiruošė su kiškiu grobiu dalytis ir pati viską suėsti norėjo. Supyko kiškis. Kai juodu pribėgo kūdrą, tarė lapei:
– -Matai eketę? Įmerk į ją uodegą, bematant žuvų užkibs. Papuotausime kaip ponai.
Lapė taip ir padarė. O po valandžiukės mato, kad uodega įšalo lede. Tada kiškis paėmė pintinę ir pasigardžiuodamas lapei matant sugraužė visas bandeles.
Parduotas protas
Miesto gatvėmis keliavo toks senukas ir šūkavo: „Parduodu savo protą!“ Kaip tik tuo metu pro šalį karieta dardėjo karalius. Jį senelio pasiūlymas labai sudomino. – Kiek už protą prašai? – Duok porą šimtų auksinių, ir mano protas – tavo, – tarė senukas. Tačiau karalius nesuprato, kaip tą protą reikės paimti. – Išgirsi vieną svarbų dalyką, prilygstantį mano protui, – toks ir bus tavo pirkinys. Karaliui sutikus, senelis sako: – Karaliau, tas dalykas būtų toks: „Daryk, ką nori, tačiau visada apgalvok, kas nutiks po to.“ Karalius nesuprato, ką žmogus norėjo pasakyti, tačiau ilgai patarimą prisiminė ir net liepė tuos žodžius visoje pilyje iškabinti. Kartą dėl kažko supykę dvariškiai surengė sąmokslą ir kirpėjui liepė nužudyti jo didenybę. Rytą užėjęs pas karalių, kirpėjas mato užrašą: „Daryk, ką nori, tačiau visada apgalvok, kas nutiks po to.“ Karalius dar ir pats tuos žodžius garsiai pakartojo. Kirpėjas išsigando pamanęs, kad karalius sąmokslą perprato, puolė jam kojų bučiuoti ir prašyti atleidimo. Taip ir karalius, ir kirpėjas liko sveiki.
Viską žino
Buvo tokia pora – vyras ir žmona, kurie neturėdavo kantrybės kitų išklausyti ir tuoj rėkdavo: „Žinom, kaip nežinosimi“ Kartą užklydo pas juos vienas žmogus ir davė stebuklingą paltą. – Jei apsivilkę juo užsisegsite vieną sagą, tai pakilsite gerą pusmetrį nuo žemės. Dvi sagos nuskraidins jus į pusiaukelę dangaus link, o visas tris užsisegę iš karto danguj atsidursite. Bet vyras nė neketino klausyti, kaip žemėn sugrįžti, ir šaukia kartu su žmona: „Žinom, kaip nežinosimi“ Tuoj apsirengė paltu, skrupulingai užsisagstė visas sagas ir kad šovė dangun. O žmona bėga ir šaukia, kad visi žiūrėtų į jos vyrą. Taip belėkdama žemėn nežiūrėjo ir nugarmėjo į prarają. Pasakojama, kad vyras danguje ereliu pavirto, o žmona, giliai tarpeklyje atsidūrusi, žuvimi tapo.
Ežys šienpjovys
Vienais metais lijo taip smarkiai, kad supuvo visas ūkininko
šienas. Be to, dar jo vaikai iš miško ežį parsinešė.
Ūkininkas supyko ir sako:
— Šieno visai neturim, o jūs dar ežį norit šerti.
Išgirdo ežys šį skundą ir nusprendė žmogui padėti. Naktį tiek šieno pripjovė, kad ryte daržinė
lūžte lūžo. Ūkininkas atsidėkodamas kasdien ežį
riešutų ir medaus košele maitino ir toliau savo namuose
miegoti leido.
Rinkinys S,T,U,V,Č,Š,Ž patarlių ir priežodžių
Slovakų patarlės ir priežodžiai
Ant greito žirgo tuoktis nejok.
Suomių patarlės ir priežodžiai
Geriau vyras varvančia nosimi, bet ne toks, kuris be reikalo juokiasi.
Jei nuotaika bloga, ir nepadeda net sauna – kitų priemonių nebėra.
Suomija be miško, kaip meška be kailio.
Tamilų patarlės ir priežodžiai
Rinkis žmoną ne pagal grožį, o pagal būdą; vesk ne dėl pinigų, o dėl gero vardo.
Pasileidusį vyrą tik žmona išgelbės.
Turkmėnų patarlės ir priežodžiai
Gera žmona – brangenybė, bloga – bėda.
Jei galvoje tamsu, visas pasaulis atrodo juodas.
Lengva tapti mokytu, sunkiau – žmogumi.
Turkų patarlės ir priežodžiai
Acto pardavėjas šypsodamasis uždirba daugiau, negu medaus pardavėjas būdamas susiraukęs.
Bevaikius kamuoja vienas rūpestis, tėvus graužia tūkstančiai širdgėlų.
Grožiu keturiasdešimt dienų pasidžiaugsi, o gera širdimi ir keturiasdešimties metų bus mažai.
Jei Dievas nori suteikti vargšui laimės, tai pirma ką jis padaro – paklaidina jo asilą, o tada padeda vargšui jį surasti.
Jei turi gerus vaikus, ar tau bereikia didesnio turto. Jei tavo vaikai blogi, vėlgi – kam tau turtas?
Kas valgo jau būdams sotus, tas dantimis sau duobę kasa.
Melagio žvakė dega iki saulėlydžio.
Nė vienas nėra toks turtingas, kad galėtų švaistyti draugus.
Vandens pirmenybė jauniems, šnekėjimo pirmenybė seniems.
Ukrainiečių patarlės ir priežodžiai
Bažnyčia šalia, bet kelias slidus. Aludė toli – nueisiu pamažu.
Grožis iki altoriaus, protas – iki mirties.
Nuo piktos bobos senėji, o nuo geros – jaunėji.
Šypsosi žmona – nušvinta visa šeima. Apsiniaukia žmona – namie tamsa.
Tegu vyras kaip varna, o bobai vis tiek paspirtis.
Uzbekų patarlės ir priežodžiai
Gražūs rūbai puošia kūną, geri draugai džiugina sielą.
Jei turi pinigų, valgyk plovą, jeigu jų neturi, tai valgyk tik plovą.
Nori, kad tave gerbtų – daug nekalbėk, nori būti sveikas – daug nevalgyk.
Pažintis – metams, santuoka – visiems laikams.
Rinkinys R patarlių ir priežodžių
Rumunų patarlės ir priežodžiai
Apie ką svajoja žvirblis? Be abejo apie kukurūzų košę.
Duona pati į namus neateina, ją reikia užsidirbti.
Pigiausia prekė – patarimas, o vertingiausia – geras pavyzdys.
Rusų patarlės ir priežodžiai
Aukščiau Maskvos – tik Kremlius, aukščiau Kremliaus – tik dangus.
Daug rinksies, liksi nevedęs.
Dievas myli tikėjimą, pinigai — sąskaitą.
Dievas padeda tiems, kurie sau padeda.
Duosi vaikams valią, pats papulsi į nevalią.
Eini medžioti meškos – pasikviesk kunigą, eini medžioti šerno – užsisakyk karstą.
Girdėjo skambinant varpais, tik nežino, kur.
Iki kaklo vandenyje, o reikalauja gerti.
Iš pūvančios širdies ir žodžiai pūvantys.
Jei gaudysi iškart du zuikius, nepagausi nei vieno.
Jeigu valgysi duonos ir kopūstų, sveikata nesiskųsi.
Kaip Naujus metus sutiksi, taip juos ir praleisi.
Kam darbas — džiaugsmas, tam gyvenimas — laimė.
Kam lemta sudegti ugnyje, tas nenuskęs vandenyje.
Kartais šypsena slepia nuodus.
Kas bloga prisimins, akies neteks.
Kas nedirba, tas nevalgo.
Kas nerizikuoja, tas negeria šampano.
Ką plunksna parašysi, kirviu neištašysi.
Kiek vilką nešersi, pas asilą vis tiek ilgesnis.
Ko Dievas neatneš, to žemė neduos.
Kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių.
Kur laimė, čia taip pat pavydas.
Melo lydimas visą pasaulį pereisi, tačiau kelio atgal nebus.
Melskis Dievui, bet pats irkluok į krantą.
Mėgsti važinėtis — išmok rogutes tampyti.
Miškas turi akis, laukas ausis.
Ne toks velnias juodas, kaip jį moliavoja.
Net jei moterys būtų stiklinės, vis viena jų nepermatytum.
Nepagautas — ne vagis.
Neturėk 100 rublių, bet turėk 100 draugų!
Nėra šeimos be dūmų.
Nuo vilko bėgo, ant lokio užbėgo.
Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu esi.
Pasitikėk, bet tikrink.
Paskubėsi – žmones prajuokinsi.
Pirkite ne namą, bet kaimynus.
Pirtyje vanta brangesnė už pinigą.
Po mūšio kumščiais mojuoti yra beprasmiška.
Protingas ir be pinigų turtingas.
Roges ruošk vasarą, o ratus žiemą.
Rublis kalba, rublis tyli.
Seni barščiai – ne „patrova“, sena merga – ne „zabova“.
Sutinka pagal drabužį, o išlydi pagal protą.
Tam pačiam jaučiui odos du kartus nenudirsi.
Viltis — kvailių motina.
Visos mergaitės yra meilios, švelnios ir žavios; tad iš kurgi atsiranda tiek daug senų bjaurių bobų.
Vyras su žmona – tas pats velnias.
Rinkinys P patarlių ir priežodžių
Persų patarlės ir priežodžiai
Dabar daryk mažus darbus; tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad tu juos padarytum.
Draugas – tai poema.
Į pasaulį ateinam verkdami, o aplinkui visi šypsosi. Gyvenkime taip, kad iš pasaulio išeitume šypsodamiesi, nors visi aplinkui verktų.
Jei žmogus ieško išminties, jis protingas, bet jeigu mano ją radęs – jis beprotis.
Perspėk kvailą – jis tavęs nekęs, perspėk išmintingą – jis tave mylės.
Sėkmė yra aklai įsimylėjusi darbščiuosius.
Visi sudėtingi reikalai, atlikti tampa paprasti.
Portugalų patarlės ir priežodžiai
Pragaras grįstas gerais ketinimais, o jo stogas dengtas neįgyvendintom galimybėm.
Vienas gramas ryžtingumo verta daugiau, negu šimtas kilogramų abejonių.
Prancūzų patarlės ir priežodžiai
Architektas klaidas maskuoja fasadu, gydytojas – žeme, o virėjas – padažu.
Atsisveikinti – reiškia, visada truputį (nu)mirti.
Atsitiktinumas kuria gyvenimus.
Drąsiam nereikalinga ilga špaga.
Geras valgis visuomet privalo užsibaigti geru sūriu.
Įsimylėjusi moteris persūdo sriubą ir persaldo miegą.
Jei dvidešimties metų neturi proto, tai ir neturėsi, jei trisdešimties metų neturi žmonos, jos ir neturėsi, jei sulaukęs keturiasdešimties nesi turtingas, tai ir nebūsi.
Jei moteris iki 30 metų netapo graži, ji tiesiog kvaila.
Jei verčiate žmones laukti, jie pradeda skaičiuoti jūsų trūkumus.
Jeigu tavo moteris neteisi, eik ir atsiprašyk jos.
Kad pora būtų laiminga, vyras turi būti kurčias, o žmona akla.
Kai katinas miega – pelės šoka.
Kartais daktaras pavojingesnis už ligą.
Kvailių pinigai priklauso protingiesiems.
Lengviau susilaikyti, nei paskui atsiplėšti.
Meilė panaši į vaiduoklį – visi apie ją kalba, bet nedaug kas matė.
Moteriai tiek metų, kiek metų jos vyrui.
Nemalonumai kyla ne dėl to, kad darome blogai, o dėl piktnaudžiavimo gerumu.
Nesėsk ant dviejų kėdžių – atsidursi ant grindų.
Nėra tikro malonumo be tikrų poreikių.
Pasakyk moteriai, kad ji graži ir velnias pakartos tai dešimt kartų.
Reikia daugybės metų atgailos panaikinti nuodėmę žmonių akyse, tačiau Dievui užtenka vienos gailesčio ašaros.
Sočiai pelei miltai kartūs.
Su meile nežaisk.
Tas, kuris gali laižyti, gali ir kąsti.
Tu negali žaisti šachmatais jei esi geraširdis.
Uždirbtas duonos trupinys geriau negu veltui gautas kepalas.