Į saulėteki ir dangų

MŪSŲ MAŽOJI SESUTĖ

Burnelė žydi, dainuoja akys.
O dvi kasytės, o dvi plaštakės.
Per visą dieną linksma plasnoja
Mūsų sesutė, mūsų mažoji.


Skaitau aš jai „Raudonkepuraitę“.
Šimtąjį kartą. Veideliai įkaitę.
Ašaros byra kaip pupos. Sulaikė:
„Tik apie vilką, prašau, nereikia…“


Duodu pieštuką. Piešia ji namą.
Ten raudonplaukė laumė gyvena.
Piešia mažoji prie ilgo kelio
Mėlyną medį ir saulę žalią.


Pieštukai laksto, pieštukai kvatoja.
Net liežuvėlis pieštuką vedžioja.
Mėlynam medžiui padovanoja
Paukštį geltoną mūsų mažoji.

Parašykite komentarą