MĖTA
Sena senutė mėta
galulaukėj pamiršta.
Senoj dainoj paviešėjo
ir vaiko burnelėj kvepėjo
saldainiais – močiutės lauktuvėm.
Sena senutė mėta
galulaukėj pamiršta.
Per ilgą rudenio naktį
ji moka pasaką sekti
žvaigždei – akmeniui – vėjui.
Sena senutė mėta,
dainų ir vaikų pamiršta,
keliauja į žiemą, į pūgą.
Nes lapkričio vėtra atslūgo,
nes rieda balta karieta
(senutė mėta nepabūgo)
su juoko varpeliais – į pūgą.