MANO MOKYTOJA
Tik tu žinai,
kodėl žvaigždė nemiega
per visą naktį.
Tik tu žinai,
iš kur žolė ateina
žydrą pavasarį.
Tik tu žinai,
kaip nušvinta
rugio žiedas.
Tik tu žinai,
ką šneka akmuo
paukščiui ir žvėriui.
Ir ką kregždė rašo
saulėjančiam danguje –
tu viską žinai.
Tu dar žinai,
ką pasakė man aukštas beržas
vakar iš ryto.