DVI AKELĖS
Aš turiu dvi akeles,
kad matyčiau baltą gėlę,
pražydėjusią danguj,
o jos vardas – debesėlis.
Kad matyčiau, kaip žolė
ankstų rytą rasą kėlė,
kad matyčiau palaukėj
žiogo žalią kambarėlį.
Kaip jis šviečia tyloje
po ramunėm baltkepurėm,
kai saulutė paslapčia
į langelį mažą žiūri.