TĖVIŠKĖS ŽIEMA
Spindi tėviškės žiema,
užsūpuota, supustyta.
Eglių kuorais apsupta,
aukso tiltais nusagstyta.
Saulė bėga per pusnis,
kiekvienoj pėdoj po rožę.
Gulbėm plazdančiom baltom
už eglyno pūgos ošia.
Rogėmis nučiuoš žiema
nuo didžiulio sniego kalno.
Mėlynu sparnu naktis
palytės tau mažą delną.
Atveria linksmai duris
mums namai baltakepuriai.
Čia – tėvynė. Čia – mama.
Čia pro langą žvaigždės žiūri.