AGUONOS ISTORIJA
Darže tarp salotų ir krapų
pražydo aguona viena –
sutvisko ugnies karūna
virš blykštančių, mirštančių lapų.
Iš mažo, mažyčio, mažiausio,
iš juodo grūdelio gimus,
ji spindi, sau verkt užgynus,
ir vasaros saulėje prausias.
Paskui – kris žiedai nužėrėję,
styros ji išdžiūvus, pajuodus.
Bet ji neprašys paguodos –
mes tūkstantį sėklų į vėją.
Ir tūkstantis žemės aguonų
švytės vėl vasaros saulėj.
Ir mažo vaikelio saujoj
draugaus aguona ir duona.