BRIEDŽIUKAS NAŠLAITIS
Mažas briedžiukas verkia,
mažam briedžiukui baugu.
Iš girių, iš raistų, iš pelkių
vakaras bėga dangum.
Vakaras nuveja saulę.
Saulėj briedžiuko mama.
Saulėj, po šautuvo salvėm,
vėsta širdies šiluma…
Baltas mėnulis rieda
per didelę pievą dangaus.
Mažas briedžiukas niekad
niekad mamos nesulauks.