Meilė – nusivylimas

nusivylimas
nusivylimas

Daugel ašarų išlieta… Daug karstu minčių… Atminimuose belieka… žodžiai be raidžiu…

***

Dega žvakė tamsoje,o kitos šalia nėra 🙁 aš kaip žvakė ta esu,be tavęs man taip sunku 🙁

***

Ir kai visai jau nebėra vilties,kai visos viltys į šukės sudusta ! Nebukit medžiais bukit žmonėmis,tegul tik medžiai kertami palūžta!

***

Jei kada nors mane paliksi-daryk tai lietuje,-kad niekas nematytu mano ašarų.

***

Kaip keista gyvenime…žmonės susitinka,susipažįsta,netgi įsimyli.O paskui…dingsta vienas kitam iš akių,kaip dingsta akmuo įmestas į gelme.

***

Kam gyventi, jei gyvenimas trumpas? Kam mylėti, jai meilė kančia? Kam sakyti, kad myli mane, jei rytoj pasakysi, kad ne!

***

Kam pakylėjai mane lig žvaigždžių,iš kur gyvenimas atrodė be galo šviesus?Gal butu užtekę tik lig debesų,iš kur kritimas nebūtų toks skausmingas…

***

Ašarų upeliais plaukia dar viena diena,-išėjai “sudie” netaręs – sieloj tuštuma…

***

Atleisk,kad aš tavimi tikėjau…mylėjau taip,kaip aš mokėjau…Dabar tariu aš tau sudie ir aš prašau-neskaudink man širdies…

***

-Dink iš akių-ir rodos viskas baigta.-Dink iš širdies-ir neplaka širdis.-Prapulk iš atminties-ne,šito daikto suteikti mums negali atmintis…

***

Aš nežinau ko liūdi mano siela. Aš nežinau kas pavergė mane. Man be tavęs gyventi nebemiela, man be tavęs pasaulio nebėra..

***

Atleisk tik vieno teprašau, atleisk nebekankink manęs daugiau. Atleisk, juk aš atsiprašiau, atleisk juk aš tik maldavau..

Paslėptasis Negyvosios jūros lobis

Laikas: I a. pr. Kr. vidurys-l a. po Kr. vidurys
Vieta: Kumranas, Jordano slėnis

. .Varinio ritinio lobis, tikras ar įsivaizduojamas, tikriausiai yra Jeruzalės šventyklos lobis.

Kumrano urvuose, netoli šiaurvakarinio Negyvosios jūros kranto, tuomet Didžiosios Britanijos mandato teisėmis valdytoje Palestinoje, XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje rastas paslėptas rankraščių rinkinys. Anglams pasitraukus, ta sritis tapo hašimitų valdomos Jordanijos karalystės dalimi. Paslėptieji dokumentai, daugiausia parašyti ant odos, kietai susukti ir sudėti į molinius indus, buvo paskirstyti po kelis urvus. Išaiškinta, kad tuose rankraščiuose yra beveik visų Senojo Testamento knygų fragmentų ir net didelių dalių, taip pat daug tekstų, kuriuos tikriausiai parašė sekta, gyvenusi Kumrano vietovėje. Šie dokumentai pagarsėjo kaip Negyvosios jūros rankraščiai, o visų keisčiausias, žinoma, yra Varinis ritinys, taip vadinamas dėl to, kad padarytas iš vario.

Rytų Kumrano uolose pilna urvų
Rytų Kumrano uolose pilna urvų, kuriuose buvo išslapstyti Negyvosios jūros rankraščiai, tikriausiai 66 m., kilus pirmajam žydų sukilimui prieš Romą.

Atradimas ir restauravimas
Tėvas Roland’as de Vaux, vienas iš Kumrano kasinėtojų vadovų, dviejų dalių Varinį ritinį rado 3-iajame urve 1952 m. Jis atrodė visai kitoks, ir Roland’as net abejojo, ar jis priklauso prie kitų Kumrano rankraščių, be to, nei jis, nei kiti archeologai negalėjo jo išvynioti, nes buvo labai aprūdijęs. Iš to, ką įstengė perskaityti, jie suprato, kad jame gali būti aprašytas paslėptas sidabro ir aukso lobis. Tačiau, dideliam jų nusivylimui, daugiau nieko negalėjo padaryti.

Galų gale po trejų metų Varinis ritinys buvo nugabentas į tuometinį Mančesterio Mokslo ir technikos koledžą šiaurės Anglijoje, kur Technikos fakulteto profesorius H. Wrightas Bakeris sugebėjo jį atverti specialiai sukonstruotu miniatiūriniu diskiniu pjūkleliu. Taip buvo gautos 23 įgaubtos plokštelės, arba pjaustiniai, kuriuose išlikę 12 stulpelių teksto: stulbinantis lobių sąrašas ir jų slaptaviečių senovės Palestinoje aprašymas.

Tą rankraštį turbūt buvo labai brangu pagaminti, ir aiškiai norėta, kad jis ilgam išliktų. Jis sudarytas iš trijų nepaprastai plonų 99 procentų grynumo vario lakštų. Iš pradžių lakštus sukniedijus buvo padaryta 2,4 m ilgio ir 23 cm pločio juosta. Rankraštis iš tikrųjų unikalus: pirma, jis pagamintas iš vario, o ne iš odos kaip kiti Negyvosios jūros rankraščiai. Antra, parašytas hebrajų kalba, kuri vėlyvesnė už biblinę, tačiau ankstyvesnė negu pirmųjų rabinų raštų kalba. Remiantis paleografiniais duomenimis, jis datuojamas I a. viduriu arba gali būti kiek senesnis. Dokumento raštas toks nedailus, kad negalėjo būti parašytas profesionalaus perrašinėtojo. Nuo kitų Negyvosios jūros rankraščių jis skiriasi ir tuo, kad jame nėra nei Biblijos ištraukų, nei tekstų, kurie galėjo būti sukurti pačios Kumrano vienuolių bendruomenės.
Kai kurie mokslininkai spėjo, kad tai legendinis sąrašas, kažkas panašaus į pasakojimą apie paslėpto lobio pėdsakus, kokių randama įvairių pasaulio šalių tautosakoje. Šiandien dauguma mokslininkų mano, kad jame surašytos brangenybių, išgabentų iš Jeruzalės Erodo šventyklos prieš pat romėnams sugriaunant miestą 67 m., slaptavietės.

Vienas iš Varinio ritinio lakštų pjaustinių. Kai kurios raidės, pavyzdžiui, alėtas šeštoje eilutėje iš viršaus ir betas paskutinėje, yra aiškiai matomos, parašytos stačiakampiu šriftu, kuris tebevartojamas šiuolaikiniams hebrajų kalbos leidiniams spausdinti.
Johnas Allegro tyrinėja dvi Varinio ritinio dalis, gulinčias Palestinos archeologijos muziejaus (dabar Rockefellerio muziejus) stende. Fotografija padaryta netrukus po rankraščio atradimo, prieš jį išvežant j Angliją atverti ir ištirti.

Kaip prasidėjo žemdirbystė?

Laikas: prieš 12 000-4500 metų
Vieta: Artimieji Rytai, Meksika, Kinija, Andai, Jungtinių Valstijų rytai, Afrika šalia Sacharos

Tai buvo neolito revoliucija.

Didžiąją žmonijos praeities dalį žmonės gyveno iš medžioklės ir rankiojimo. Mes išsivystėme kaip rūšis gerokai anksčiau, nei mūsų protėviai pradėjo gyventi nuolatinėse gyvenvietėse, augindami kultūrinius augalus ir prijaukintus gyvulius, – žemdirbystė yra iš esmės naujas įvykis, ir archeologai dar toli gražu nesupranta, kodėl atėjo tokia radikali žmogaus gyvensenos permaina. Pirmą kartą tai įvyko kiek mažiau kaip prieš 12 000 metų Artimųjų Rytų „derlingajame pusmėnulyje“. Neilgai trukus žemdirbystė buvo savarankiškai išrasta dar šešiose pasaulio vietose: centrinėje Meksikoje apytikriai prieš 9000 metų; kiek vėliau pietų ir šiaurės Kinijoje; paskui centriniuose Anduose, maždaug prieš 7000 metų; ir galiausiai Jungtinių Valstijų rytuose ir Afrikoje šalia Sacharos, maždaug prieš 4500 metų.

Gyvenvietės kalvos
Gyvenvietės kalvos Jeriche papėdėje išlikę griuvėsiai ankstyvojo žemdirbių kaimo, kuriame žmonės gyveno mažuose apskrituose būstuose, tačiau pasistatė ir šį didelį bokštą. Viršuje Neolitinė gipso galva iš Jericho.

Bendra visų šių atskirai vykusių permainų aplinkybė yra tai, kad žemdirbystė prasidėjo pasibaigus paskutiniam ledynmečiui ir tikriausiai buvo neatsiejama nuo aplinkos pokyčių, susijusių su visuotiniu atšilimu ir žymiu žmonių populiacijos padidėjimu. Tačiau kiekviename regione išrasto žemės ūkio tipas visiškai skyrėsi nuo kitų; daugiausia jį lėmė vietiniai augalai ir gyvuliai: miežiai, kviečiai, avys ir ožkos Artimuosiuose Rytuose, kukurūzai Meksikoje, ryžiai Kinijoje, soros, sorgai ir galvijai Afrikoje šalia Sacharos. Be to, atrodo, kad kiekvienoje teritorijoje buvo savų įvykių ir savų priežasčių, paskatinusių žmones atsisakyti protėvių gyvensenos, kuriai buvo būdinga medžioklė ir rankiojimas.

Medžiotojų rankiotojų gyvenvietė

Dešinėje ir apačioje Medžiotojų rankiotojų gyvenvietė Abu Hureiroje (Sirija) buvo atrasta po apačioje nupiešto žemdirbių miesto plaušaplyčių namais; jie vertėsi mišriu žemės ūkiu: augino javus ir veisė gyvulius.

Medžiotojų rankiotojų gyvenvietė

Tesėjas ir Minotauras

Laikas: mitinis / bronzos amžius Vieta: Kreta, Egėjo jūra

Taigi Minojas dabar pasiryžta nešlovę paslėpti,
Ją tolimiausiam kampe daugiamenių rūmų uždaręs.
Savo statybom puikiom seniai pagarsėjęs, Dedalas Rūmus pastato, ženklų pridėliojęs, kad vingiai painiausi Ir praėjimai sukti suklaidintų užklydusio akį.

Minotauras
Nors paprastai vaizduojamas kaip beširdis baisūnas, šiame G. F. Wattso piešinyje Minotauras atrodo gana liūdnai susimąstęs.

Pasak Apolodoro Atėniečio, II a. pr. Kr. pateikusio Tesėjo ir Minotauro padavimą (jo fragmentus galima atsekti iki VI a. pr. Kr. pabaigos), Tesėjas buvo Atėnų karalius. Jo tariamas tėvas buvo mirtingasis karalius Egėjas, tačiau taip pat teigiama, jog Tesėjo „biologinis tėvas“ esąs dievas Poseidonas. Viena pagrindinių šio pasakojimo apie Tesėją temų – jaunuolio tapimas vyru atliekant pavojingus žygdarbius. Kaip būdinga graikų mitams, kelyje į vyriškumą apstu tuščios garbės, ironijos ir sielvarto. Tačiau ar tas pasakojimas remiasi kokia nors platesne istorine tiesa?

Tesėjui gimus Troidzenos mieste, Egėjas padėjo savo kardą ir sandalus po uola miesto apylinkėse ir nurodė žmonai Aitrai, kad laikytų berniuką Troidzenoje, kol jis pakankamai užaugs ir sustiprės, kad įstengtų pasiimti šiuos daiktus iš po uolos. Kai tai įvyks, Tesėjas turės iškeliauti pas tėvą į Atėnus.

Ir štai Tesėjas išaugo ir tapo augalotas, stiprus jaunuolis. Tada jis lengvai atkėlė uolą ir pasiėmė tėvo daiktus. Atlikęs šią užduotį, ketino vykti į Atėnus, kaip buvo nurodyta. Aitra maldavo jį keliauti jūra, bet Tesėjas pasirinko pavojingesnį sausumos kelią, kur buvo pilna plėšikų, galvažudžių ir laukinių žvėrių. Kaip ir reikėjo tikėtis, kelyje jis susidūrė su daugybe pavojų ir juos įveikė. Panaudodamas savo nepaprastą jėgą ir apgaulę, Tesėjas sėkmingai atlaikė kiekvieną iššūkį; pavyzdžiui, įmetė į jūrą žiaurųjį plėšiką Skironą, užmušė piktavalį Prokrustą, nugalabijo Kromiono šerną, kuris tikriausiai buvo daug niršesnis, negu gali atrodyti.

Atėniečių kraujo duoklė Minotaurui
Kai Tesėjas atkeliavo į Atėnus, sužinojo apie jo šalį ištikusią didelę tragediją. Prieš kelerius metus — Apolodo- ras sako, kad tai atsitikę prieš Trojos karą, – Kretos karaliaus Minojo sūnus Androgėjas buvo užmuštas mūšyje prieš Atėnus. Iš įniršio ir sielvarto karalius Minojas pareikalavo atlyginimo krauju, ir atėniečiai sutiko stengdamiesi išvengti didesnio konflikto su Kreta. Kiekvienais metais (kai kuriuose mito variantuose kas devynerius metus) į Kretą būdavo nuvežami septyni jaunuoliai ir septynios merginos ir atiduodami siaubingai pabaisai, pusiau žmogui, pusiau jaučiui Minotaurui, kuris juos nužudydavo savo kalėjime labirinte.

Kairėje Stulbinančio labirinto viduryje Tesėjas ruošiasi suduoti Minotaurui mirtiną smūgį. Mozaika šalia Zalcburgo stovinčioje viloje, 400 m. pradžia. Dešinėje Minotaurą nugalėjęs Tesėjas ilsisi, atsisėdęs ant kvapą išleidusios pabaisos. Antonio Cano- vos skulptūra, 1781-1783 m.

Minotauro kilmė aiškinama bergždžiomis karaliaus Minojo pastangomis apgauti dievus. Minojas paprašė tobulo jaučio aukai, ir Poseidonas sutiko. Jautis buvo toks puikus, jog Minojas nusprendė jį pasilaikyti, o paaukojo kitą, ne tokį tobulą. Poseidonas perprato Minojo apgaulę ir sumanė piktą bausmę. Įpykęs dievas apkerėjo Minojo žmoną Pasifają, ir šioji aistringai ir beviltiškai įsimylėjo dieviškąjį jautį. Galiausiai ji pasimylėjo su jaučiu, tapo nėščia ir pagimdė Minotaurą. Minojo užsakymu žymus architektas Dedalas pastatė labirintą, kuriame buvo įkalintas Minotauras; taip Kretos piliečiai buvo apsaugoti nuo jo siautėjimo.

Tesėjas atvyko į Atėnus kaip tik tuo metu, kai eilinis aukai skirtų atėniečių būrys buvo įsodintas į laivą juodomis burėmis, kuris turėjo nugabenti juos į Kretą mirčiai. Tesėjas pasisiūlė būti vienas iš parinktųjų, įsitikinęs, kad įveiks Minotaurą ir padarys galą tam žiauriam aukojimui. Karalius Egėjas mėgino atkalbėti sūnų, tačiau galų gale sutiko prisakęs: jei Tesėjui pasiseks laimėti kovą su Minotauru ir rasti kelią iš labirinto, pergalingai grįždamas į Atėnus Kretos laivu, jis turėsiąs pakeisti juodas bures baltomis — tai tėvui būtų ženklas, kad Tesėjas laimėjo.

Jiems atplaukus j Kretą, Tesėjas ir kiti buvo nuvesti į labirintą. Karaliaus Minojo duktė protingoji Ariadnė iš karto įsimylėjo Tesėją ir sumanė paprastą būdą, kaip neleisti jam pasiklysti labirinte: ji davė jam šilkinių siūlų kamuoliuką, kurį Tesėjas eidamas vyniojo, kol pasiekė snaudžiantį Minotaurą. Minotauras pabudo, ir prasidėjo žiauri kova. Sudavęs mirtiną smūgį, Tesėjas nugalėjo žvėrį. Sekdamas išvyniotu siūlu, jis išėjo iš labirinto ir džiūgaudamas grįžo į Atėnus. Deja, pamiršo savo pažadą pakeisti laivo bures. Kai Egėjas pamatė grįžtantį laivą juodomis burėmis, jis pamanė, kad sūnus žuvo. Apsigavęs Egėjas, apimtas nenumaldomo sielvarto, puolė nuo aukšto skardžio į jūrą ir paskendo.

Kodėl žlugo majų civilizacija?

Laikas: apie 900 m.
Vieta: Centrinės Amerikos pietinės majų žemumos

Visi statiniai, žmogaus kūrybos darbai, buvo baisingai suniokoti. Žmonės išblaškyti, sudarkyti. Burnos ir veidai sulaužyti ir sutraiškyti.

Vidurio Amerikos senovės majai buvo viena iš ryškiausių ir ilgiausiai gyvavusių prieškolumbinės Amerikos civilizacijų. Kadaise buvę kuklūs kaimo žemdirbiai, majai pavertė savo atogrąžinę žemumų tėvynę į galingų valdovų valdomų miestų valstybių kraštą. Nuo paskutinių kelių amžių prieš Kristų iki 900 m. po Kr. majų civilizacija klestėjo pietinėse Meksikos žemumose, Gvatemaloje ir Hondūre. Galingos valdovų dinastijos vadovavo agresyviems miestams valstybėms, pavyzdžiui, Kopanui, Palenkei ir Tikaliui, kaip dieviškieji valdovai, šamanai ir tarpininkai tarp gyvųjų ir dievų bei protėvių.

majų žemėlapis
Majų tėvynės žemėlapis su pagrindiniais, tekste minimais miestais ir kitomis gyvenvietėmis.

Jie save laikė Pasaulio medžiais, laidininkais, per kuriuos žmonės bendrauja su dvasiniu pasauliu. Majų valdovas reiškė daug daugiau negu pasaulietinis valdovas. Jis buvo majų galia, per šventą karaliaus valdžios instituciją susijusi su jo gimine ir didelėmis bei mažomis bendruomenėmis, o genealoginiais ryšiais — su garbinamais protėviais. Majų nelaimei, ta jų palaikoma karaliaus valdžia priklausė nuo žemės ūkio, o šis buvo nevienodo lygio priklausomai nuo aplinkos.

Apie 800 m. pietinės žemumos majų civilizacija staiga sugriuvo. Didieji apeiginiai šios srities centrai buvo palikti ir didžiuliai žemės plotai apleisti, ir niekad į juos negrįžta. Tikalio miesto, kitados turėjusio 25 000- 80 000 gyventojų (skaičiavimai įvairuoja), žmonių skaičius sumažėjo iki trečdalio to kiekio. Likusieji būrėsi didžiųjų piramidžių bei aikščių griuvėsiuose ir mėgino gyventi kaip anksčiau. Bet per kelias kartas išnyko ir jie. Mokslininkai seniai suka galvas dėl majų žūties, mėgindami paaiškinti ją ekologine permaina, socialiniais poslinkiais, politine revoliucija, karu ir kitomis priežastimis. Tai lieka viena didžiausių praeities paslapčių, nors nauji paleoklimatologijos atradimai iškėlė sausrą kaip vieną iš pagrindinių neigiamų veiksnių.

Visi, tiriantys majų žlugimą, sutinka, kad jį sukėlė ekologinių, politinių ir socialinių veiksnių sąveika. 800 m. pietų žemumų gyventojų tankis buvo 200 žmonių kvadratiniame kilometre tokiame dideliame plote, kad stokojantys maisto žemdirbiai negalėjo rasti naujos, nedirbamos žemės. Jos paprasčiausiai nebuvo likusios. Kai civilizacija žlugo, majų žemės ūkio gamyba buvo pasiekusi savo galimybių ribas, todėl žmonėms sausra buvo pražūtinga. Naujos mokslininkų hipotezės didžią dalį kaltės priskiria trumpalaikiams klimato pokyčiams.

Anekdotai apie blondines

anekdotai apie blondines
anekdotai apie blondines

Susitinka dvi blondinės. Viena sako kitai:
-Žinai, vakar atlikau nėštumo testą.
-Na ir kaip, ar sunkūs buvo klausimai? – pasiteiravo draugė.

***

Važiuoja mašina senas diedukas ir seksuali blondinė.Diedukas sako :
-Pakelk sijoną, duosiu 50 eu.
Blondinė sako:
-Duok 500 eu ir parodysiu, kur man išoperavo apendicitą.
Na duoda diedukas, o blondinė parodo pirštu į ligoninę.

***

Kelios nėščios blondinės nuėjo pas ginekologą pasiklausti, kokios lyties bus jų vaikai. Ginekologas, pamatęs, kad jos visiškos kvailelės, nutaria per daug nesigilinti. Klausia pirmosios:
– Sakykite, kokioje pozoje jūs pastojote?
– Jis buvo viršuje…
– Tai jums gims berniukas.
Klausia kitos to paties. Ta atsako:
– Aš buvau viršuje…
– Tai jums gims mergaitė.
Tuo tarpu trečioji staiga sukūkčioja, ima raudoti.
– Kodėl jūs verkiate? – Klausia ginekologas.
– M… m… man t… turbūt gims šuniukas…

***

Dvi blondines šnekasi:
– Bandei su vibratoriumi?
– Dar ne.
– Ir nebandyk: man jau visi dantys kliba…

***

Blondinė klausia kitos:
– Kokia tavo mėgstamiausia poza?
– Rodeo.
– O kas čia per poza?
– Na, atsisėdi ant gulinčio vaikino ir sakai kad sergi AIDS, o tada jau laikykis…

***

Ar žinot, kodėl blondinė savo kūdikiui sauskelnes keičia tik kartą per mėnesį? Todėl, kad ant sauskelnių pakuotės parašyta „Iki 5 kg”

***

Ėjo karta trys blondinės. Pamatė upę. Ir nežino, kaip pereiti. Staiga atplaukė auksinė žuvelė ir pasiūlė išpildyt tris norus. Viena blondinė panoro mokėti plaukti – ir perplaukė upę. Antra norėjo, kad atsirastų valtis – ir perplaukė per upę. Trečia užsimanė būti brunete – ir perėjo per tiltelį, kuris buvo virš upės.

***

Ateina blondinė į piceriją. Prie jos prieina padavėjas ir klausia:
– Panele, jums picą supjaustyti į du ar į keturis galaliukus?
– Tai aišku, kad į du … Keturių aš tikrai nesuvalgysiu …

Anekdotai apie meile

anekdotai apie meile
anekdotai apie meile

Atlydėjo metalistas paną į koncertą. Nutik tu man taip, kad fyfą buvo įsimylėjęs – būna, visaip tie hormonai suveikia. Taigi,”Bavarija”ant scenos šokinėja, pana kaifuoja. Metalistas kenčia, dantis sukandęs.Staiga kreipiasi į paną:
– Nori, brangioji, aš tau žvaigždę nuskinsiu?
Nugi žinoma, kaip nenorės, iškart susilydė.Metalistas pralindo į priekį,užsilipo ant scenos ir skynė tam glavniausiam Bavarui į snukį.Tas brinkt,guli, o metalistas čiupo mikrofoną ir paskelbė:
– Tik dėl tavęs, brangioji, tik dėl tavęs…

***

– Ieva… štai, žiūrėk, žvaigždė krenta! Greičiau užsimerk ir sugalvok norą!
– Noriu, kad tu mane vestum!
– Oi, žiūrėk…žvaigždė atgal į viršų nuskrido!

***

Pasimatymas. Sėdi mergina ir vaikinas. Staiga mergina „pabezda” ir sako:
– Norėčiau, kad tai liktų tik tarp mūsų…
– O aš norėčiau, kad išsisklaidytų, – atsako vaikinas.

***

Vaikinas ir mergina po audringos nakties, praleistos merginos bute. Vaikinas atsikelia ir jau ruošiasi eiti, bet pastebi kažkokio vyriškio nuotrauką:
– O kas čia toks?
– Brangusis, nenoriu apie tai kalbėti, tai buvo seniai…
– Na, pasakyk, aš noriu žinoti.
– Mmmm… Supranti, tai aš… Anksčiau…

***

Vaikinas: „Aš negaliu tavęs vesti, nes tam prieštarauja mano šeimos nariai.”
Mergina: „Kas jie tokie, kad sugriautų mūsų meilę?”
Vaikinas: „Mano žmona ir 3 vaikai…”

***

Susipyko įsimylėjėliai:
– Aš už tavęs, tokio gobšuolio netekėsiu. Pasiimk savo sutuoktuvių žiedą..
– O kur jo dėžutė?

***

Mergina kviečia draugą
– Ateik vakare į mano namus, pernakvosi, gerai pašėlsim!
– O tėtis su mama leis?
– Ne, su mama tikrai neleis, su manim miegosi..

***

Nusiveda mergina vaikiną į laiptinę, atremia į sieną, pabučiuoja, išsuka laiptinės lempute ir sako:
– Nori į burną paimsiu.
– A tu durna? Gi karšta…

***

Knygyne:
– Man reikalinga knyga „Vyras – moterų valdovas”.
– Fantastiką parduoda kitame skyriuje!

***

Kalbasi du draugai:
– Žinai ką, šeštadienį pasiimam žmonas ir važiuojam į pajūrį. O gal tu turi geresnį sumanymą?
– Turiu: važiuojam be jų….

Kalėdiniai sveikinimai

Kalėdiniai sveikinimai
Kalėdiniai sveikinimai

Tegul Kalėdų naktį tylią,
Atsėlina vaikystės pasaka šventa.
O dovanų krepšelyje tebūna,
Ramybė, santarvė ir sveikata.

***

Būkit laimingi ne tik šią Kalėdų naktį,
Bet visada telanko Jus tik laimė,
Jei nedidelė, tai nors maža,
Kaip žiburėlis pūgos naktį, ir tikra tikra.

***

Te baltą Kalėdų vakarą,
Jūsų širdyse suvirpa meilė,
Sieloje įsiplieskia džiaugsmas,
O protą sujaukia Kalėdinis stebuklas…

***

Kalėdos – tai stebuklų metas,
Kai žvaigždės pildo troškimus,
Kai norai būna mums pavaldūs,
Ir džiaugsmas užgožia vargus.

***

Kokia tyli Šventų Kalėdų šventė,
Užsnūdus žemė sniego pataluos.
Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę,
Užmigusiam lopšinę uždainuos.

***

Nuo Kalėdų stalo senis neša apelsiną,
Griebk už rankos jį.
Tegu dovanas dalina!
Ir dalinkime visi!

Padovanok Kalėdų rytą dovanėlę
Ir nereiks gaudyti Kalėdų Senio.
Jis atneš dovanų ir į tavo namus.
Linksmų švenčių!

***

Žiemos taku šventės jau atėjo,
Teatneša daug laimės, džiaugsmo valandų,
Lai sunkios valandos Jums pralekia lyg vėjas,
O laimės dienos slenka pamažu…
Su Šv. Kalėdom!

***

Pabuski šį nuostabų Kalėdų rytą.
Atminki tuos, kam svarbus esi.
Atleisk už viską kas buvo ar nebuvo.
Juk reikia švęsti be kruopelės
Pykčio ir neapykantos širdy…
Šiltų Šv. Kalėdų!

***

Speigas rūstus ir baltoji pūga,
Miega lyg meškos po lapų krūva.
Senelis Kalėdų, spjovė į šaltį,
Kinko kalėdinę žąsį į valtį.
Jo pareiga – net jei sniego nebus,
Mus aplankyt mažus ir senus.
Linksmų ir laimingų Šv. Kalėdų!

***

Tos gležnos sniego pilys, fantazijų kalnai,
Tos gražios eglės, kalėdiniai žaislai,
Tos mielos mintys, linkėjimai karšti,
Lai jos aplanko Tavo širdį…
Gražių Šv. Kalėdų!

Velykiniai sveikinimai

Velykiniai sveikinimai
Velykiniai sveikinimai

Kiaušinis geltonas – tai saulė,
Kiaušinis žalias – tai pieva,
Kiaušinis raudonas – tai meilė!
Su Pavasario švente… Sveikina…

***

Saulėtos dienos, mišrainės baltos, gėrimų gausos, margučių kietų, svečių tik lauktų bei lengvų pagirių!

Su Šv. Velykom!

***

Su dideliais ir su mažais,
Su apvaliais ir pailgais,
Su margais ir ne margais,
Su kiaušiniais po galais!

***

Auštantis Velykų rytas teatneša
Jums pilnas rieškučias džiaugsmo,
Didelį krepšį margučių ir gausybę
Skaisčių pavasario spalvų!

***

Sakoma, jog kartu su pavasario saule,
Šv. Velykomis į žemę sugrįžta gyvenimas ir džiaugsmas.
Tesugrįžta jis ir į Jūsų namus, ir į Jūsų širdis!

***

Juk Velykos tai ne Kūčios –
Atsargus būk su margučiais!
Jei netyčia kur paspausi,
Tai bus nuostoliai didžiausi!

Su Šv. Velykom!

***

Su Atgimimo švente!
Atsinaujinkime, kad šviesiomis mintimis
Pradėtume naują gamtos ciklą.
Gražių, prasmingų, viltingų Velykų!

***

Sveiki sulaukę šventų Velykų!
Sveiki pakilę šviesiausią rytą!
Sveiki išvydę stebuklą brangų!
Džiaukimės, laimė visus aplankė.

***

Šiandien į jūsų kiemą ritas švelniausiais mūsų žodžiais nudažytas velykinis margutis! Su Velykom!

***

Teprisikelia mūsų širdys
Supratimui, užuojautai, pakantumui ir meilei.
Melskime sau ir kitiems džiaugsmingo
Prisikėlimo ryto mūsų gyvenime!

Sveikinimai Naujųjų metų proga

Naujieji Metai
Naujieji Metai

Daug šypsenos, daug juoko begalinio,
Daug žvilgsnių, mylimų akių
Daug laimės, meilės begalinės
Naujųjų metų proga tau linkiu

***

Lai Naujieji Metai Jums dovanoja laimę,
Didelę kaip dangaus skliautas,
Amžiną – kaip eglių žaluma,
Nepakartojamą – kaip pats žmogus

***

Tuoj nuskambės dvyliką dužių,
Atsidarys dar vieni vartai,
Pradės suktis dar vienas ratas..
Įleiskite į savo namus svajonę,
Tegul gyvena ji nuskraidindama kasdienybę,
Išlygindama raukšles, suspindėdama mažutėmis saulėmis.

***

Vėl metai sveikina kiti,
Nauja viltis širdy kiekvieno,
Te skausmo mirksniai bus reti,
O džiaugsmo valandos kas dieną

***

Bėga metai tartum vėjas,
Lyg ta upė su ledais.
Štai jau metai nuriedejo,
Tad leisk pasveikint su Naujais!

***

Aš noriu palinkėti tau žvaigždėtų metų ir tyro,
Nuostabaus dangaus,
Kad meilė eitų laimės laiptais,
Juk laimės niekada nebus per daug.

***

Aš tikiu, kad ant Tavo eglutės
tikrai kabo tokie žaisliukai! Atsargiai,
nesudaužyk jų! Juk juose slypi pasaka!
O šita pasaka ateina tik pačiais geriausiais metais

***

Bėga dienos, lyg jaunos stirnaitės,
Slenka metai, lyg briedžiai seni,
Tu dar kartą gerai prisiminki,
Ką nusinešė metai seni..