Abejodamas ir tvarto nepastatysi, ir kiaulės iš bulvių neišvarysi.
Abejojantį ir višta nugali.
Abejojo, kad bėdos turtus išnešiojo.
Abejojo, kad vilkas kitų avis nešioja, o kai jo nunešė, tada patikėjo ir rėkti pradėjo.
Abejonė supančioja, ryžtas išlaisvina.
Abrakas arkliui nesunkus.
Abrakas pas arklį neina.
Abraką pametęs, kepalo neieškok.
Abraką uždirbsi, kepalą pradirbsi.
Abrako arkliui pagailėsi, duonos neturėsi.
Abraku vaikų nepašersi, siūlu kailio neišpersi.
Abu kaip vienas: ir riejasi, ir meluoja.
Abu kaip vienas: nei pats velnias neatskirs.
Abu kaip vieno kelmo: čia tau matuoja, čia tau meluoja.
Abu kopo į lašinius, bet ne abiem teko.
Abu kopo, tik vienas nukrito.
Abu labu: ant sausos šakos pakartau, kad tik virvės negailėtau.
Abu labu: ant vienos šakos pakark – neatsisvertų.
Abu labu: Dievui nereikalingu, velniui nuostolingu.
Abu labu dygiu: kaip dagys su usnim.
Abu labu: gaila, kad vištos mažų nesulesė.
Abu labu: gaila tik, kad mažų kiaulėms nesupenėjo.
Abu labu tokiu, kad pramanytų, vienas antrą prarytų.
Abu labu tokiu, kad pramanytų, vienas antrą vandens šaukšte paskandytų.
Abu labu tokiu, kotas į kotą.
Abu labu tokiu – toks jojamas, toks važiuojamas.
Abu vieną mergą kopinėjo, bet ne abiem seilės varvėjo.
Abudu iš vieno puodo valgė augdami, o kai užaugo, skyrėsi keikdami.
Ačiū už aguonas, bet aš norėčiau duonos.
Adata visą svietą užado.
Aimanuosi, kai duonos nustosi.
Aiškiai kalba, tamsiai galvoja.
Aitvaras neatneš, kol savo neturėsi.
Aitvaras neneštų, kad pautienės nemėgtų.
Aitvaras visiems darbštiesiems turtus neša.
Aitvaro atneštas turtas dažnai ašarom pavirsta.
Aitvaro nešiotas – ne rėčiu sijotas.
Aitvaru pakilo, vabalu nutūpė.
Aitvaru skrido, kai mergas išvydo.
Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau.
Akėčiomis laukų nepravažinėsi – duonos neturėsi.
Akėčių pas jį nematau, tai ir duonos neradau.
Akėti nemėgino, o į lašinius įsismagino.
Akimis meilės neįgysi.
Akis už akį, dantis už dantį.
Akių daug mato, širdžių maža teužjaučia.
Akių neatvėrei, atversi kišenę.
Akių pasiklausk ir atrasi.
Akys – baisininkės, rankos – darbininkės.
Akys – dvi, kelių – šimtai.
Akys yra sielos veidrodis.
Akys juokiasi, širdis verkia.
Akys kaip pelėdos, kai kermošiun rėdos.
Akys kaip šakės, nosis kaip tošis, dantys kaip vargonai.
Akys marios, gerklė – pekla.
Akys mato, bet dantys dar nepriprato.
Akys nori, širdis nepriima.
Akys pamatys, rankos padarys.
Akys plačios kaip Žarėnų ganyklos.
Akys prie Dievo, mintys prie velnio.
Akys toli mato, protas dar toliau.
Akyse bučiuoja, už akių burnoja.
Akyse giria, už akių spiria.
Akyse – kaip šilkas, už akių – kaip vilkas.
Akyse – lapė, už akių – šernas.
Akyse – laputė, už akių – vilkas.
Akyse – motina, už akių – ragana.
Aklam kelio neparodysi.
Aklas aklą netoli tenuves.
Aklas badas duonai esant.
Aklas būdamas, kitam kelio neparodysi.
Aklas ir ant lygaus kelio suklumpa.
Aklas kaip višta.
Aklas lazdos, alkanas duonos ieško.
Aklas vištai grūdą rodo.
Aklą ir šiaudas paklupdo.
Akmens plaukti neišmokysi, kvailo neišgydysi.
Akmuo ir be šaknų auga.
Akmuo kantrus, o žmogus – dar kantresnis.
Akmuo – ne molis, vilkas avinui – ne brolis.
Akmuo nesėjamas dygsta, nelaimė nekviečiama atvyksta.
Akmuo stabutis, vanduo neramutis.
Ale durnių, pridygo, kaip grybų po lietaus.
Alkana varna ir vanagą puola.
Alkanam duona kaip su medum.
Alkanam sausa duona už medų skanesnė.
Alkis – geriausias mokytojas.
Alpsta, kaip merga berną pamilusį, su kita besibučiuojant išvydusi.
Alus – kaip velnias raguotas.
Amatas duonos neprašo, pečių nelaužo.
Amatą mokėdamas, duonos nemaldausi.
Amerikoj nieks pinigais nešiks.
Amžiną bėdą velnias išgalvojo, amžiną laimę žmogus išsvajojo.
Amžiną namą tik giltinė pastato.
Amžius gaišina grožybę, bet stiprina dorybę.
Amžius stipruolį kupron suvaro, o gudruolį vaiku padaro.
Amžius veidą išaria ir be noragų.
Angelas apleis, velnias ateis – vienas nebūsi.
Angelo balselis, raganos širdelė.
Anyta – ne motinėlė, kad ir gegute kukuosi – nepasigailės.
Anyta – velnio pramanyta.
Anytos raganos, bet ir marčios – ne angelai.
Anytos žodžiai skaudesni už motinos rykštę.
Anksti kelsi, vėlai gulsi, gyvenime neprapulsi.
Ankstyvas darbas – trigubas vaisius.
Ankstyvas darbas vaisius didina.
Ankšti namai, bet savi.
Ant akmens pasėsi – ant lentos kepsi.
Ant arielkos pirmutinis, tai į darbą paskutinis.
Ant arklio jojo, arklio ieškojo (sakoma, kai žmogus turi daiktą po ranka ir jo dar ieško).
Ant arklio jojo – arklio ieškojo, žmonių klausinėjo, o ką sakė – negirdėjo.
Ant aruodo ir kiaulė gaspadinė.
Ant gero žiedo ir bitė sėda.
Ant jaunos karvės auga pinigai.
Ant kito pamato ir blusą, o ant savęs nė jaučio nemato.
Ant kvepiančios gėlės ir bitelė tūpia.
Ant liežuvio galo meilė, širdy – seilė.
Ant moters liežuvio septyni velniai sėdi.
Ant savo kiemo šuva ir vilko nebijo.
Ant seno kailio reikia naujo botago.
Ant stogo kožnas mandras subinę rodyti.
Ant svetimo arklio toli nenujosi.
Ant to šnapso visi knapso.
Ant visų žiedų bitė tupia, bet ne iš visų medų ima.
Ant visų žolynų bitelės leidžias, bet ne nuo visų medų ima.
Anties plerpėjimas, o ne vyro šneka.
Apetitas atsiranda bevalgant.
Apkalbėjo ragana velnią, kad jis vaikšto be kelnių.
Apmąstyk viską, ką sakai, bet nesakyk visko, ką mąstai.
Aprenk kuolą, ir tas bus gražus.
Aprėdytas[19] ir kelmas kitaip atrodo.
Apsidžiaugė bitėmis širšių lizdą radęs.
Apsidžiaugė, lyg su aitvaru būtų susidraugavęs.
Apsimoka kaip arkliui šiaudai.
Apsiprato akys, apsipras ir širdis.
Apsišikti lig ausų.
Apsišlavė kaip nauja šluota.
Apsivedė negalvodamas, pagyvens raudodamas.
Apsivesi dėl pinigų – būsi tėvas svetimų vaikų.
Apsivesi su darbininke – nepasigailėsi, o apsivesi su gražuole – ramybės neturėsi.
Apsivesi su pinigais – būsi su ragais.
Apspito kaip bitės.
Ar bitė uodegon įgėlė?
Ar bitės, ar avys.
Ar daug gaidys vištos bijo – tiek ir aš tavęs.
Ar ilgam šuniui dešra po kaklu?
Ar išmano kiaulė pipirus – mislija, kad žirniai.
Ar išmokysi akmenį prieš vandenį plaukti.
Ar taip dėsi asilui kepurę, ar kitaip – vis tiek ausys matyti.
Ar valdžia nepatinka, ar pinigai negražūs.
Ar vyras mirė, ar saga iš kelnių ištrūko.
Ardami arti, pjaudami pjauti mokomės.
Arkliams avižos brangesnės už auksą.
Arklio, kuris veža, botagu nepliek.
Arklio nešėręs, toli nevažiuosi.
Arklio nugara javai dera.
Arklio saugokis iš užpakalio, karvės – iš priekio, o pikto žmogaus – iš visų pusių.
Arkliui koją kausto, o varlė savo atkiša.
Arklius išvogus rakina tvartą.
Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę.
Arklį gavęs, gaidžio negeisk.
Arklį pažinsi iš dantų, žmogų – iš kalbų.
Arklį pažinsi kelionėj, o draugą – bėdoj.
Arklį stačias šersi – gulomis važiuosi, gulomis šersi – stačias važiuosi.
Arklys ant keturių kojų suklumpa, o žmogus su vienu liežuviu nesuklups!
Arklys ir keturiomis kojomis suklumpa.
Arklys neėdęs žagrės netrauks.
Arklys pakeičia plauką, žmogus savo charakterio negali pakeisti.
Arklys suklumpa ir keturiomis kojomis, o žmogus dviem nesuklups!
Arti pragaro gyvendamas ir velnią turi į krūmus vadinti.
Artimas draugas už tolimą giminę geresnis.
Artojas be botago – kaip šuva be uodegos.
Asilo galvą beturėdamas, bet gražiai bekalbėdamas, visiems patiksi ir dargi protingu liksi.
Aš jam su duona, ans man su akmeniu sveidė, – ar ne bjaurybė?
Aš mergytę myliu, bet kai vesti – tyliu.
Aš ponas, tu ponas, kas gi mūsų terbas neš?
Atbėgo, kaip aitvarą pasižabojęs.
Ateik, belaukiamas, išeik, bemylimas.
Ateina diena, atsineša ir savo darbą.
Ateis laikas, bus ir vaikas.
Ateitis – rūkuose, praeitis – varguose.
Atėjo vyras kaip vilkas, jei su žmona – tai bus kaip šilkas.
Atėmė kaip ragana nuo karvių pieną.
Atiduok pačią dėdei, o pats pas meilę eik.
Atitiko kirvis kotą.
Atgalia ranka tik ragana žegnojas.
Atgausi iš arklio avižas.
Atlaidai – kunigų pinigai.
Atlaidai – mergų paroda.
Atras ugnis taukus.
Atsargiau reikia su nepažįstamu kalbėti, o su priešu – geriau tylėti.
Atsargumas gudriems nepakenkia, kvailo nepamoko.
Atsargų žmogų ir Dievas saugo.
Atsibodo kaip žiema.
Atsikirto kaip kirvis į akmenį.
Auga besibadydamas, sensta besimokydamas.
Auga vaikai, auga ir bėdos.
Augantysis užauga, senstantysis pasensta.
Auksas brangus, bet negardus.
Auksas ir pelenuose blizga.
Auksas ir purve žiba.
Auksas kreivais keliais vaikščioja.
Auksas mėginasi ugnyje, vežimas ant gruodo, arklys naktyje, o žmogus bėdoje.
Auksas naudingas, geležis reikalinga.
Auksas šaltas, o žmogų kaitina.
Auksas veža, auksas neša.
Auksą ir dievas mėgsta.
Auksinė yla ir storą kailį praduria.
Auksinis plaktukas ir geležines duris prakala.
Aukso kalnai tik ten, kur žmonės negyvena.
Aukso nagai, velnio nasrai.
Aukso neturėdamas – gyvensi, geležies neturėdamas – duonos neuždirbsi.
Aukso žodžiai iš asilo burnos.
Aukso žuvytę šilko tinklu gaudo, gražią mergytę meilės žodžiais šaudo.
Auksu pakaustyta kiaulė žirgą atstoja.
Auksu patepsi, kur nori pateksi.
Aukščiau bambos neiššoksi.
Aukščiau kaktos ausys neauga.
Aukštai kilęs, žemai pulsi.
Aukštoms kojoms visos tvoros žemos.
Ausį skauda, tai koja neprimina.
Ausys ragų neprilygsta.
Ausyse galima durpes kasti.
Aušros lakštingala – šienautoja, vidurdienio – uogautoja, vakaro – arklių ganytoja, nakties – žuvautoja.
Aušta, kaušta, saulė teka, pati galą daro.
Avelė bliauna, kol šieno gauna.